Džiuljetos Maskuliūnienės šventė ir darbai

2013-11-11





Džiuljetos Maskuliūnienės daugeliui šiauliečių nereikia pristatyti. Jos vardas neatsiejamas nuo lietuvių literatūros ir kultūros, vaikų knygų tyrinėjimų ir Šiaulių universiteto bendruomenės veiklos. Profesorė – ypatingas ir talentingas žmogus, kurios moksliniai darbai ir straipsniai  netelpa įprastoje bibliotekos lentynoje. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje Džiuljeta yra dažna viešnia, dalyvaujanti bibliotekų kvalifikacijos kėlimo renginiuose, edukacinių projektų programose, susitikimuose su rašytojais ir kultūros veikėjais.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje spalio 18 dieną, per Džiuljetos Maskuliūnienės gimtadienį, pristatyta jos jubiliejui skirta paroda „Įrišau aš laiką į storiausią knygą“. Parodos metafora kviečia stabtelėti ties pusiaukele, pasidairyti po jubiliatės gyvenimo ir veiklos gelmes bei pavartyti simboliškos knygos lapus. Profesorės gyvenimo ir veiklos puslapius apžvelgė graži gimtadienio Fėja (Vaida Antanaitienė), kuriai padėjo iš pasakos išklydusi Raudonkepuraitė (Rasa Nemanienė). Į šventę susirinkusi akademinė universiteto bendruomenė, visuomeninių organizacijų atstovai, draugai ir artimieji, kartu versdami knygos metus, išvydo sodrių spalvių veržlios asmenybės portretą.

Vaikystės ištakos

Sklaidydama knygos lapus, Fėja rado įdomių įrašų apie Džiuljetos vaikystę, kuri prabėgo gimtuosiuose Šiauliuose prie Ginkūnų ežero. Džiugi vaikystės pajauta, daug saulės ir mylimi tėveliai Juzefa Šimkienė ir Kazimieras Šimkus. Bėgiota paežerio takeliais, džiaugtasi pievomis, medžiais, pradėta eiti į VI vidurinę mokyklą. Ryškus vaikystės akcentas – meilė knygoms. Pasakos, eiliuotos A. Matučio, E. Mieželaičio poemėlės, mintinai išmokti eilėraščiai. Mylimą vaikystės dienų eilėraštį „Senelės pasaką“ Džiuljetai padeklamavo visi susirinkusieji balsu. Pati jubiliatė papasakojo apie išlikusius mielus vaikystės žaislus Meškį ir lėlę Bigi, mamos pasiūtas skudurines lėlytes, prisiminė, kad per abėcėlės šventę buvo „J“ raidė ir deklamavo K. Jakubėno ketureilį. Džiuljetos teta, mamos sesuo Olė, komentavo, kad mergaitė buvo labai žingeidi, judri ir aktyvi, jos buvo pilna visur.

Ant jaunystės sparnų

Fėja ir Raudonkepuraitė rado knygoje lapus, kurie apibūdina Džiuljetos platų interesų lauką ir kaip aktyvi 14 vidurinės mokyklos moksleivė netelpa įprastiniuose rėmuose: ji ir miniatūrų ciklą rašo, ir laikraščius redaguoja, ir scenarijus kuria, ir užklasinėje veikloje dalyvauja. Tuomet ir atsiskleidžia Džiuljetos kūrybinis potencialas, kuris jau tiesia kelius į literatūrą. Parengtoje parodoje Raudonkepuraitė randa posmelį, kuris Džiuljetos ranka įrašytas į 11 klasės mokinių sudarytą atminimų albumą. Tai moksleiviškų dienų ir siekių dienoraštis, kuris dabar tapo brangia relikvija. Šiame albume XIV vidurinės mokyklos 4-osios abiturientų laidos klasės draugai cituoja lietuvių autorių eiles ir rašo atminimų tekstus. Pirmame albumo lape Džiuljeta užfiksuoja savo jaunatvišką proveržį:

Gyvos ir karštos
Tikros ir liūdnos
Linksmos ir skaudančios dienos
Neša pavasarius
Atneša rudenius
Gera JAUNAM vis viena.
Griebkit, pagaukit,
Vėtrom apsvaigusią
Mano jaunystę!
Galit kalbėti, kad audros baigėsi
Jai neuždrausite skristi.

Neveltui vidurinėje mokykloje keturios geriausios draugės – Džiuljeta, Laima, Aelita ir Virginija – pasivadino „Poezijos paukščių“ vardais. Galbūt tas pavadinimas ir atskraidino į Šiaulių aukštąją mokyklą.

Studijos Šiaulių pedagoginiame institute

1981 metais Džiuljeta Šimkutė pasirinko Šiaulių pedagoginio instituto lituanistikos studijas. Jas inspiravo vidurinėje mokykloje dėstę lituanistai, o ypač nepamirštama Nijolė Tvarijonavičienė. Fukso gimimo liudijime pažymėta, kad studentai „tikėsis lengvesnių dienelių ateityje“, o pusdiplomis, išduotas 1983 metais, liudija, kad „mokslavergė Šimkutė Džiuljeta, pasižyminti ypatingomis savybėmis, protingumu, išradingunu, žingeidumu, liežuvio miklumu, du metus nešė sunkų mokslo krovinį net nejusdama jo svorio“. Iš tiesų studentė sąžiningai studijavo ir greitėjančiu tempu skriejo į „lituanistinę orbitą“, kaip tai buvo pažymėta studijų mediumo diplome. O baigus institutą paaiškėjo, kad besisukanti orbita įtraukė ją į dėstytojų gretas.

„Įrišau aš laiką į storiausią knygą“

Renginio Fėja išklydusios iš takelio Raudonkepuraitės paprašė  išsiaiškinti, kodėl parodoje eksponuojamą savo mokslinių straipsnių rinkinį Džiuljeta pavadino „Peldų takais“.  Tiksliai į klausimą atsakė jubiliatės dukra jaunoji rašytoja Urtė Uliūnė. Peldų takai – tai tarsi ilga nesibaigianti kelionė į vaikų literatūrą, kuriai dėstytoja ir literatūros tyrinėtoja skiria didelę laiko dalį. Vaikų literatūra Džiuljetai yra specifinis diskursas, vienodai atidus tiek estetinėms, tiek didaktinėms vaikų literatūros intencijoms.

Parodos rengėja Nijolia Kasparavičienė pastebėjo, kad mokslininkės tyrinėjimų lauke be vaikų literatūros dominuoja XIX a. lietuvių literatūros didaktiniai bei komunikaciniai aspektai. Tyrinėtoją domina ir reklamos kultūra, ir žvilgsnis į pasaulį pro plačiai atvertus nacionalinės kultūros langus. Gausybė straipsnių ir literatūros tyrimų, gebėjimas sieti praeitį ir dabartį, matyti čia laikų sąryšį bei dėsningumus rodo didelę autorės erudiciją ir pilietiškumą.

Įdomus žmogus

Džiuljeta Maskuliūnienė yra Šiaulių universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja. Tai tik pareigos ir titulai.  Savo studentams ir kolegoms Džiuljeta imponuoja savo išskirtiniu intelektu, paprastumu ir reiklumu.  Jos paskaitų ir pranešimų įdomu klausytis. Dalyvauja įvairiose draugijose ir renginiuose, yra aktyvi IBBY (Tarptautinės vaikų literatūros tarybos Lietuvos skyriaus) narė, „Rubinaičio“ žurnalo redaktorė. O svarbiausia – atsidavimas gyvenimo vertybėms ir principams buria jos gerbėjų gretas. Džiuljetai iki šiol patys gražiausi yra lietuviškieji filmai „Mano vaikystės ruduo“ ir „Gražuolė“. Ištraukas iš šių filmų susirinkusieji išvydo šventės metu. Šeimoje Džiuljeta kartu su vyru Humanitarinio fakulteto dekanu prof. dr. Broniumi Maskuliūnu išaugino dvi dukras – Urtę ir Radvilę. Pirmoji baigė Vilniaus universiteto lituanistikos studijas ir pasirinko literatūros kelią, o Radvilė studijuoja socialinę politiką. Šeima gyvena kūrybiniuose ieškojimuose.

Sveikinimai

Fėjai mostelėjus burtų lazdele, profesorę pakilo sveikinti visas ratas kolegų, draugų, studentų ir aktyvistų. Šiaulių universiteto laikinasis rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis, interpretuodamas parodos pavadinimą, teigė, kad laikas yra kintantis dydis: iš praeities eina į dabartį, o iš dabarties eina į ateitį. Jis sveikino ir dėkojo jubiliatei, kuri savo nuveiktais darbais sugebėjo sustabdyti laiką. Gražius sveikinimus parengė ir universiteto Humanitarinio fakulteto vadovai bei lituanistai – Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos bei Literatūros istorijos ir teorijos katedrų kolegos. Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros darbuotojai su prof. daktaru Skirmantu Valentu surengė improvizuotą Šekspyro „Romeo ir Džiuljetos“ ištraukos skaitymą. Džiuljetos vaidmuo savaime suprantama atiteko Džiuljetai. Literatūros istorijos ir teorijos katedra, vadovaujama profesoriaus Vytauto Bikulčiaus, įteikė bareljefą – angelą su smuiku, kuris praturtins turiningą šeimos kolekciją.

Į sceną kilo profesorius, daktaras, emeritas Bronius Prėskienis, „Plėviasparnių“ grupės, Kristijono  Donelaičio draugijos, III amžiaus universiteto atstovai, studentai, turistinių kelionių draugai. Jubiliatę sveikino bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė, Ramunyno įsteigėja Nijolia Kasparavičienė, artimiausi šeimos nariai ir draugai. Sveikinimus iš Vilniaus atsiuntė lieratūrologas, IBBY prezidentas Kęstutis Urba. Jis pažymėjo, jog Džiuljeta yra tarp pačių svarbiausių IBBY organizacijos ir „Rubinaičio“ redkolegijos narių. Žavi jos darbštumas, didelį įspūdį daro jos šiaulietiškas patriotizmas – supažindinti mūsų žurnalo skaitytojus su įžymių Šiaulių krašto kultūros ir mokslo žmonių vaikyste.

Aldona Šiaulienė

 

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
© 2008-ieji -Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.