Su pasaka ir meile per gyvenimą

2013-10-25


Doloresa Kazragytė



„Pasaka – kartų tiltas“ – tai Alizavos pagrindinės mokyklos bendruomenės skaitymo skatinimo projektas, kurį iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. Dalyvaudami šiame projekte patyrėme begalę puikių emocijų bendraudami su nepaprasta asmenybe – teatro ir kino aktore, skaitove, rašytoja Doloresa Kazragyte.

Susirinko labai įvairaus amžiaus publika – nuo septynmečio iki septyniasdešimtmečio. Vyresniajai kartai įsiminė D. Kazragytės sukurti charakteringi vaidmenys teatre ir kine, šiltos ir nuoširdžios jos autobiografinės knygos. O pradinukai pavasarį, Tarptautinės vaikų knygos dieną, Kauno dramos teatre žiūrėjo spektaklį „Astrida“, kuriame garsiosios vaikų rašytojos Astridos Lindgren vaidmenį sukūrė aktorė D. Kazragytė. Spektaklis pavergė pagarba žmogui – nuo vaikystės iki senatvės. Vaikai krykštavo kartu su A. Lindgren personažais: Pepe Ilgakojine, linksmuoliu Emiliu, storuliu Karlsonu. Taigi, vaikams D. Kazragytė buvo A. Lindgren.

„Visų mūsų širdelėse nuo pat mažens yra Dievo duota svajonė pabūti kažkuo daugiau, negu esame. Mano širdy ši svajonė apsigyveno nuo dvejų-trejų metų“, – prisistatė viešnia. Ji kalbėjo apie artisto profesiją, apie persikūnijimą. Ir čia pat demonstravo visus suėsti norinčią baisią raganą, rūke pasiklydusį išsigandusį ežiuką, kiaušinyje betupintį ir ant viso pasaulio pykstantį žvirbliuką. Apie meilę citavo iš A. de Sent Egziuperi „Mažojo princo“. Prašė pabūti geresniais savo seneliams, priglusti prie jų, pasėdėti. Suvaidino jaudinančią istoriją apie pačias gražiausias žmogaus savybes – pasiaukojimą ir gailestingumą. Vaidino linksmų scenų iš įvairių istorijų, kuriose senutės vienaip ar kitaip įsigudrina paįvairinti savo vienatvę.Doloresa Kazragytė - išdykusi senelė

„Vaikystė yra ne laikas, o sielos būsena“, – pasakė garsioji A. Lindgren. „Senatvė tai ne metas, tai sielos būsena“, – teigė aktorė D. Kazragytė. „Astrida būdama garbaus amžiaus mėgdavo karstytis po medžius. Aš irgi labai mėgstu gamtą. Patinka vaikiškumas, kai pajunti tokį jausmą, kad, koks skirtumas – ar tau 15, ar 10, 65 ar 80. Aš irgi labai myliu knygas. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų, kaip ir Astrida. Esu tos pačios nuomonės, kad su knyga (o ne su televizoriumi ar filmu) gali patirti absoliučiai viską. Tik Astrida buvo už mane protingesnė, nes ji mažai kam pasakodavo apie save. Aš esu tarškalas ir visiems be perstojo tarškiu apie savo gyvenimą“, – lygino save su garsiąja rašytoja mūsų viešnia.

„Leisk aitvarui skrist!“ – skandavome visi stebuklingą burtažodį, atsisveikindami ir palaimindami savo karščiausią svajonę.

„Nelėkite per gyvenimą įsmeigę akis į mobiliukus! Suraskite laiko vasarą ar žiemą pakelti jas į dangų ir pažiūrėti, koks šiąnakt mėnulis, kokios žvaigždės, kokie miškai, nors trupučiuką, nors retkarčiais,“ – palinkėjo mokykliniam jaunimui.

Danutė Miknevičienė,
Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
© 2008-ieji -Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.