Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29303101020304
Liepa
    2019     

Tyrimo ,,Lietuvių skaitymo įpročiai“ rezultatai
 
2015-05-14

Tyrimą užsakė VšĮ „Laikas skaityti“, tyrimą atliko „Spinter tyrimai“
 

Remiantis VšĮ „Laikas skaityti“ užsakymu, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo „Lietuvių skaitymo įpročiai“ rezultatatais, kaip ir ankstesniais metais, labiausiai kelia nerimą pačių mažiausių vaikų skaitymo įpročiai. Daugėja tėvų, kurie reguliariai neskaito savo kūdikiams – vaikams iki dvejų metų. Per paskutinius 6 mėnesius kartu su tėveliais bent vieną knygą perskaitė tik 35 procentai mažamečių. Į klausimą, kiek laiko per savaitę skiriate skaitymui, net 73 procentai tėvų, auginančių 0–2 metų vaikus, atsakė, jog knygoms laiko neskiria (palyginimui praėjusiais metais tokių tėvų buvo 67 procentai). Tokie duomenys skatina susimąstyti, nes kuo anksčiau pradėsime vaikus pratinti prie knygos, tuo labiau tikėtina, jog jie knygas skaitys ir vėlesniame amžiuje.

Kodėl tėveliai neskaito savo mažamečiams, atsakyti sunku. Gali būti, jog tėvams trūksta informacijos apie tai, kaip ir kokias knygeles skaityti mažiems vaikams, kaip juos pratinti prie knygos, galiausiai galbūt nežinoma, jog skaitymas balsu ugdo daugelį vaikui reikalingų įgūdžių. Iki tam tikro amžiaus kūdikis nepajėgia paimti knygos į rankas pats, tačiau gali jam skaityti tėveliai, ir nebūtinai vaikiškas knygas, bet ir tai, ką tuo metu skaito patys. Taip pat reikia nepamiršti ir lopšinių, eiliuotų pasakų – tėvų balsas, keičiamos intonacijos lavina vaiko kalbinius įgūdžius, moko vaiką klausytis. Skaitymas vaikams ankstyvame amžiuje ne tik pratina jį prie knygos, tačiau taip pat suteikia vaikui šeimos artumo bei saugumo jausmą.

Kuo vyresnis vaikas, tuo jo skaitymo įgūdžiai gerėja. Tai greičiausiai reiškia du dalykus – pirma: didesni vaikai darosi aktyvesni, viskuo domisi, jau ir patys ima knygą į rankas, ilgiau nusėdi vietoje, tad su jais yra lengviau skaityti; antra: tėvai atsakomybę pratinti vaiką prie knygos dažnai perkelia darželiui arba mokyklai. Dauguma 3–6 metų vaikų (76 proc.) ir absoliuti dauguma – 7–10 metų vaikų (96 proc.) per pastaruosius šešis mėnesius perskaitė nors vieną knygą. Taigi mokykla yra ta institucija, kuri labiausiai tampa atsakinga už vaikų skaitymo įgūdžių ugdymą.

Lyginant bendrai 3–10 metų vaikų duomenis, 2014 ir 2015 metais situacija lieka labai panaši: 29 procentai šio amžiaus vaikų per savaitę neskiria laiko knygoms (palyginimui praėjusiais metais – 27 procentai), iki trijų valandų knygoms skiria 36 procentai vaikų (palyginimui praėjusiais metais – 35 procentai). Sumažėjo šio amžiaus vaikų, kurie per pastarąjį pusmetį neperskaitė nė vienos knygos (nuo 18 iki 15 procentų) ir padaugėjo vaikų, perskaitančių daugiau knygų: 5–9 knygas per pusmetį teigė perskaitę 19 procentų vaikų (palyginimui – praėjusiais metais 15 procentų) – tai rezultatai, kurie leidžia tikėtis, jog situacija gerėja.

Gerų pokyčių, lyginant su praėjusiais metais, stebime tarp vyresnių (11–17 metų) vaikų. Knygų skaitymui per savaitę skiriama daugiau laiko nei praėjusiais metais: 44 procentai šiemet (praėjusiais metais – 41 procentas) iki trijų valandų per savaitę skiria skaitymui, o skaitymui laiko neskiria 20 procentų šio amžiaus vaikų (praėjusiais metais – 23 procentai). Pusės metų skaitymo duomenys dar įdomesni – nors neskaitančių vaikų skaičius yra praktiškai tas pats, stipriai mažėja vaikų, perskaičiusių tik vieną knygą ir daugėja tokių, kurie skaito daugiau knygų. Palyginimui, 2–4 knygas perskaitė 39 procentai šio amžiaus vaikų (praėjusiais metais – 35 procentai) ir 5–9 knygas perskaitė 20 procentų vaikų, (praėjusiais metais – 13 procentų). Galima daryti išvadą, jog svarbiausia yra pradėti skaityti. O pradėjus skaityti apetitas knygoms tik auga.

Suaugusiųjų skaitymo įpročiai beveik nesikeičia – skaitymui, šalia kitų užsiėmimų, skiriama mažiausiai laiko. Ir nors (60 procentų) tyrimo dalyvių perskaitė bent vieną knygą per praėjusius 6 mėnesius, vis tik dar yra 40 procentų respondentų, kurie knygos į rankas nepaima. Tyrimas taip pat atskleidžia, kad vaikų turintys suaugusieji skaito mažiau, tačiau tai beveik nepriklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje – ar vienas, ar trys vaikai šeimoje – skaitymui laiko skiriama panašiai. Apskritai knygas per paskutinį pusmetį dažniau skaitė moterys, 18–25 m. jaunuoliai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didmiesčių gyventojai.

Kalbant apie įvairias skaitymo skatinimo iniciatyvas, beveik pusė apklaustųjų (46 procentai) žino akciją „Metų knygos rinkimai“, 22 procentai paminėjo žinantys Tarptautinę vaikų knygos dieną ir 19 procentų – projektą „Augu skaitydamas“.

VšĮ „Laikas skaityti“ informacija

 

 
Atgal   Spausdinti  
 
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
© 2008-ieji -Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.