Knygnešio dienos paminėjimas Šiaulių krašte

2017-03-21

 

Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešio diena. Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba, tiksliau, parašytas naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje.

Jau tapo tradicija, kad šią dieną Šiaulių rajono kraštotyrininkai prisimena Šiaulių krašto knygnešius, spaudos platintojus ir žymius lietuviškumo puoselėtojus bei pagerbia jų atminimą.

2017 m. kovo 16-ąją grupė Šiaulių rajono kraštotyrininkų: Lionė Gulbinaitė, Algimantas Puodžiūnas, Kornelija Jurgaitytė, Sigita Lukienė, Rita Nesavaitė, Laimutė Varkalienė, dalyvavo tradicinėje akcijoje, lankė knygnešių ir kitų lietuviško žodžio puoselėtojų amžinojo poilsio vietas, jų atminimui uždegė žvakutes, padėjo gėlių.

Kelionė prasidėjo nuo Joniškio rajono, Rudiškių, kur palaidotas lietuviškos spaudos platintojas, poetas, tautosakos rinkėjas, vargonininkas bei vienas „Atgajos“ draugijos Gruzdžiuose įkūrėjų ir vadovų Matas Jonas Slančiauskas. Prie M. Slančiausko kapo mus mielai palydėjo Joniškio Jono Avyžiaus bibliotekos Rudiškių filialo vyresnioji bibliotekininkė Irena Lacienė. Kraštotyrininkas A. Puodžiūnas pateikė įdomių ir dar  nežinomų faktų apie M. Slančiausko gyvenimą ir veiklą. Reibiniuose, sodyboje, kur paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido tautosakos rinkėjas ir spaudos platintojas M. Slančiauskas, mus pasitiko vietos gyventoja Irena Kriščiūnienė, prižiūrinti memorialinę sodybą. Apžiūrėjome muziejuje-sodyboje saugomą gausią dokumentų ir nuotraukų kolekciją, iliustruojančią vertingą šio lietuvybės skleidėjo ir puoselėtojo atminimą.

Vėliau sugrįžome į Šiaulių rajoną, kur aplankėme knygnešio Ignaco Normanto kapą Šakynos senosiose kapinėse bei literato, bibliotekininko Antano Budzinsko amžino poilsio vietą naujose Šakynos kapinėse. Prie mūsų būrelio prisijungė Šakynos kultūros darbuotojai — Rimas Mickevičius, Sigita Butvidienė bei bibliotekininkė Zina Keturakytė su grupele jaunųjų kraštotyrininkų. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Varkalienė prie A. Budzinsko kapo perskaitė šio talentingo literato eilėraštį apie gyvenimo prasmę ir laikinumą. Gruzdžiuose aplankyti knygnešių Pranciškaus Veličkos ir Jono Lideikio kapai. Knygnešių kapus  prižiūri kraštotyrininkė, savanorė Ingrida Noreikytė. Prisiminta ir pirmoji moteris  knygnešė Karolina Laurinavičiūtė (Laniaučaitė), platinusi spaudą ir Gruzdžių apylinkėse. Šiemet sukanka 145 metai, kai ji ištremta į Olaneco guberniją, deja, tolesnis jos likimas nežinomas.

Šiupyliuose aplankėme Augustino Baranausko kapą,  pagerbdami vieno žymiausių Šiaulių krašto knygnešio, vargonininko, „Aušros" ir „Varpo“ bendradarbio  bei vieno „Atgajos“ draugijos kūrėjų atminimą.

Kelionės metu  aplankyta tik maža dalis Šiaulių krašto knygnešių ir lietuviško žodžio puoselėtojų amžinojo poilsio vietų, tačiau rajono kraštotyrininkų, dalyvavusiųjų akcijoje „Gyvos knygnešių pėdos“, dėka  žvakių liepsna nušvietė knygnešių amžinojo poilsio vietas, prisiminti ir pagerbti savo prasmingais darbais Šiaulių kraštui ir visai Lietuvai nusipelnę žmonės.

Rita Nesavaitė,
Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
 Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
© 2008-ieji -Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.