Vasaros skaitymą jungė gamta ir teatras

2014-10-13
 
 


 
Ar
lis lietus, / Ar saulė bus. / Mums tik juokai, / Nes mesvaikai.

Šis linksmas Šniukštų bibliotekos projekto dalyvių sukurtas ketureilis tikina, kad pasibaigusi kasmetinė visą vasarą Zarasų rajono bibliotekose vykusi edukacinė literatūros sklaidos programa „Vasarą skaitome kitaip 2“ buvo nuotaikinga ir įvairi.

Netradicines nuotaikų pasakas Dusetų vaikams sekė rašytoja ir iliustruotoja Ula Šimulynaitė, netradicinėje erdvėje – Antalieptės bažnyčioje – kalbėjo ir poeziją išdainavo aktorius Gediminas Storpirštis, su Zarasų vaikais per muzikos, pasisveikinimų, talentų, pasakų stoteles keliavo aktorius muzikantas Vaidas Lengvinas, improvizuoti ir kurti fantastinį pasaulį kvietė fantastinių knygų vaikams rašytoja Neringa Vaitkutė.

O visą vasarą su vaikais skaitė, kūrė, improvizavo Zarasų viešosios bibliotekos ir padalinių bibliotekininkės.

Pasiūlėme mainytis knygomis

Vasaros kurortinio sezono atidarymo dieną „Lauko bibliotekos“ metu buvo pristatytos dvi mažosios lauko bibliotekėlės. Visą vasarą populiarintos, kviečiant gyventojus, ypač vaikus, mainytis jiems nebereikalingomis, bet vertę turinčiomis knygomis. Džiugina, kad vasarai įpusėjus, mainai suintensyvėjo, gyventojai vis drąsiau praverdavo bibliotekėlių dureles, ir svarbiausia, ne tik paimdavo, bet ir įdėdavo knygų.

Skaitėme kitaip

Per vasarą Zarasų viešojoje bibliotekoje ir 15-oje padalinių vyko 107 kūrybiniai ir teminio skaitymo užsiėmimai. 359 programos dalyviai skaitė apie šiuolaikinių pasakų gyvastį ir senųjų pasakėčių išmintį, kūrė vaikų madas, draugavo su gamta, todėl dalis kūrybinės veiklos vyko ne bibliotekose. Vaikų laukė naujos knygos apie gamtą, gėles ir mados pasakas, ant stalų – lėlių teatro, lėlių ir kojinių stalo žaidimai, priemonės kūrybiniams užsiėmimams.

Programos dalyviai veiklose ir renginiuose dalyvavo 1482 kartus, t. y. po 4 kartus, ir perskaitė 2148 knygas. Kūrybinių užsiėmimų metu vaikai sukūrė 686 darbelius, o bibliotekose nuolat vykdavo jų parodėlės. Džiugu, kad dalyviai per vasarą perskaitė vidutiniškai po 6 knygas.

Zarasų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje užsiėmimai buvo glaudžiai susiję su Kristijono Donelaičio kūryba. Vaikai kalbėjo apie jo gyvenimą ir kūrybą, skaitė straipsnius, žiūrėjo vaizdinę medžiagą ir pademonstravo puikias žinias viktorinoje „Metai – mano vaizduotėje“. Dusetų K. Būgos bibliotekoje mažieji lankytojai buvo supažindinti su paroda „2014-ieji – K. Donelaičio metai“ ir tyrinėjo žymiąsias Donelaičio pasakėčias: „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“. Antalieptės bibliotekoje vaikus viliojo pasakos, kurios sukelia liūdesį, jaudulį, užuojautą, iškelia klausimų, bet visados baigiasi laimingai. Vaikai perskaitė daug pasakų, prisiminė labai seniai skaitytas ir lentynose pamirštas knygeles. Po skaitymų kurdavo paveikslėlius pasakoms.

Eime į gamtą

Šią vasarą bibliotekininkai daug dėmesio skyrė gamtos tausojimo temai. Magučių bibliotekos užsiėmimų dalyviai pasakojo, kaip jie rūšiuoja atliekas. Užsiėmime „Kelionė po vaistažolių pasaulį“ ikimokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai po vaistažolių pasaulį keliavo įvairių knygelių ir žurnalų puslapiais. Dalyviai susipažino su nauja knyga „Gamtos dovanos“, kurios autorius Anykščių savivaldybės meras Sigutis Obelevičius. Programos dalyviai lankėsi tinklaraštyje http://ekologija.blogas.lt ir žaidė žaidimą „Rūšiuok“.

Salako bibliotekininkai organizavo edukacinių pamokėlių ciklą pagal Selemono Paltanavičiaus knygą „Eime į gamtą“. Pradėję nuo pažinties su vorais, dalyviai sužinojo, kiek daug keistame vorų pasaulyje slypi paslapčių. Daug diskusijų sukėlė prietaras „Ar voras tikrai neša laimę“? Laimėjo vaikų optimizmas. Kituose edukaciniuose užsiėmimuose vaikai skaitė apie darbščiųjų bitučių gyvenimą, nuo pavasario iki rudens pievose plazdančius drugius. Iš spalvoto popieriaus dalyviai karpė ir spalvino bitutes, drugelius, kūrė vasaros gėlių vainiką.

Mados ir teatro magija

Magučių bibliotekos skaitytojos, programos dalyvės, skaitė žurnalus „Luka“, „Naminukas“ ir sužinojo apie bendraamžių kuriamus aksesuarus, susipažino su dainininkių, aktorių aprangos stiliumi. Pačios pabandė kurti papuošalus. Mergaitės kvilingo technika kūrė pakabukus, papje-maše būdu kūrė Batuoto katino kaukes. Dusetų K. Būgos bibliotekoje vasarą atgimė literatūros-lėlių teatras. Vaikai kūrė lėlytes iš įvairių skiautelių, kojinių ir kitų medžiagų. Vyresniems sekėsi neblogai, o mažesnieji žaidė su jau pasiūtomis lėlėmis, improvizuodami įvairius siužetus.

Antazavės bibliotekos programos dalyviai kūrė apyrankes. Vartydami istorines knygas, vaikai susipažino, kaip atrodė senovės lietuvių apyrankės, sužinojo, kokios medžiagos naudojamos apyrankių gamybai.

Imbrado, Antalieptės, Avilių bibliotekose projekto dalyviai skaitė ir vaidino pasakėles. Imbrado bibliotekoje nuotaikingai rovė ropę, o aviliškiai improvizavo apleistose mokyklos klasėse ir palėpėse ieškodami vaiduoklių.

Literatūros ir menų simbiozė

Dusetų bibliotekos vaikams kūrybines dirbtuves organizavusios rašytojos U. Šimulynaitės knygos „Privatus Vaiduoklis negyvenamoje saloje” ir „Kaip kengūra bazilikus augino” su interaktyviomis iliustracijomis bylote byloja apie autorės išradingumą, šmaikštumą, fantazijos galią. Vaikai ne tik klausėsi nuostabių istorijų, bet plušėjo, sugulę net ant bibliotekos grindų, stengdamiesi kuo gražiau ir netikėčiau perteikti nuotaikas.

Gražią rugpjūčio popietę Antalieptės bažnyčioje, kuri savo vėsa gaivino kiekvieną joje apsilankiusį, vyko dainuojamosios poezijos renginys, kuriame dalyvavo aktorius, dainuojamosios poezijos atlikėjas Gediminas Storpirštis. Suskambus pirmiems gitaros akordams visi it pakylėti klausėsi nuostabios muzikos ir poezijos, kuri suviliojo ne tik vietinius, bet ir poilsiauti pas senelius atvykusius vaikus.

Fantastinių knygų vaikams trilogijos „Vaivorykščių arka“ rašytoja N. Vaitkutė zarasiškiams vaikams prisipažino, kad labai daug skaito, maždaug po keturias knygas per savaitę. Savo norą skaityti ji paaiškino poreikiu nuolat turtinti žodyną, – tai būtina ne tik jai kaip rašytojai, bet ir kaip pedagogei, biologijos mokytojai, ir linkėjo taip godžiai skaityti ir vaikams.

Aktorius muzikantas Vaidas Lengvinas muzikos ir pasakų traukinuką vairavo per užduočių stoteles, vis klausdamas vaikų: kokia didžiausia ir ilgiausia upė, koks miestas yra Lietuvos sostinė, koks miestas buvo Lietuvos sostinė, kiek Lietuva turėjusi prezidentų, kada išleista pirma lietuviška knyga, kada ir kas ją parašė? Privažiavę šokių stotelę, vaikai smagiai trepsėjo pagal kompanijos sutvirtinimo dainelę. Talentų stotelėje vaikai šoko baletą, pramoginius šokius, improvizavo pagal muziką.

Muziejus, kuriame galima paliesti kalbą

Daug dėmesio skyrėme kalbai ir kalbininko Kazimiero Būgos žodyno pirmojo sąsiuvinio išleidimo 90-iui. Todėl neatsitiktinai buvo nuspręsta susipažinti su kalbos muziejumi ir gauti žinių apie lietuvių kalbą. Su zarasiečiais susitiko, bendravo ir bendradarbiavimo galimybėmis dalijosi Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, kalbos mokslininkė Zita Virginija Šimėnaitė, edukacinę ekskursiją organizavo „Lituanistikos židinio“ vadybininkė Dovilė Bielevičiūtė. Vaikai susipažino su kalbotyros sritimis, su archyvine medžiaga, unikaliais mokslininkams priklausiusiems daiktais. Žaisdami žaidimą „Tarmių dėlionė“, penktokai, verdami ant žemėlapio kubelius su paveikslėliais ir tarminiais žodžiais, prisiminė, kad turime dvi tarmes (aukštaičių ir žemaičių), kurios skyla į šešias patarmes. Prie „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriaus Juozo Balčikonio stalo, seno, bet švaraus, susipažinome su XX tomų  „Lietuvių kalbos žodynu“, startą kuriam suteikė kalbininkas K. Būga. Vaikai  išmėgino didžiojo kalbininko J. Balčikonio kėdę, kurios, pasak Dovilės, ranktūrius patrynus, lietuvių kalba sekasi daug geriau. Klausydamiesi lietuvių kalbos kilmės istorijos, penktokai, trumpam tapę archeologais, energingai kasė smėlį ir ieškojo smėlyje užkastų seniausių lietuviškų senosios ir dabartinės kalbos žodžių. O interaktyviame žaidime „Spausdinimo presas“ vaikai galėjo atsispausdinti savo vardus raidėmis, kurių kiekviena turėjo kilmės paaiškinimą.

Improvizuoti padėjo ir savanoriai

Zarasiečiams vaikams užsiėmimų metu noriai talkino savanoriai Martin ir Evgenia, o Antalieptės bibliotekoje – Mariam ir Laura iš Armėnijos bei Lee iš Airijos.

Programą iš dalies rėmė Kultūros rėmimo fondas.


 

Parengė Jolanta Lementauskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos direktorės  pavaduotoja



 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
© 2008-ieji -Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.