Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
29303101020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829303101
Rugpjūtis
    2019     

Strateginė ir komunikacinė kompetencija ugdant ikimokyklinį skaitymą: užsienio institucijų patirtis
 
2019-08-14


Šiame straipsnyje apibendrinta ankstyvojo amžiaus vaikų (2–6 metų) raštingumo ugdymo samprata, peržvelgti užsienio šalių mokslininkų, tyrėjų bei vaikų ugdymo specialistų pasisakymai, tyrimai, išvados ir rekomendacijos (žr.straipsnių literatūros sąrašą). Tiek ikimokyklinio, tiek priešmokyklinio ugdymo pedagogus turėtų sudominti užsienio mokslininkų bei specialistų patirtis įvairiais ugdymo aspektais: vykdant skaitymo veiklą darželiuose, bibliotekose, kitose ikimokyklinėse įstaigose  ir/ar susipažįstant  su ugdymo metodais.


Vaikų raštingumo ugdymo koncepcija. Viena iš svarbiausių pastarųjų metų mokslinių tyrimų išvadų yra tamprus ryšys tarp skaitymo ir ankstyvojo vaikų ugdymo. Dar prieš 25 metus apie ankstyvojo raštingumo ugdymą nebuvo tvirtos koncepcijos. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai gausėjantys vaikų raidos tyrimai pabrėžia ankstyvųjų metų, ypač ikimokyklinio amžiaus, svarbą diegiant raštingumo pagrindus. Daugelio mokslininkų nuomone pirmieji skaitymo, suvokimo bei rašymo įgūdžiai neatsiranda spontaniškai vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Jie formuojasi palaipsniui nuo to momento, kai vaikas gimsta. Šie įgūdžiai yra vaiko vystymosi veiksniai, kuriuos galima apibrėžti kaip žinias ir elgesį.

Nors ankstyvojo skaitymo svarba yra akivaizdi, vis dėlto šiuo klausimu egzistuoja prieštaringos nuomonės. Viena iš  priežasčių yra ankstyvojo raštingumo sąvokos supratimo stoka, kurią lemia keletas aplinkybių. Pavyzdžiui, mažamečių vaikų pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs, tačiau ženklūs ugdymo skirtumai atsiranda dėl skirtingos ekonominės situacijos, amžiaus, gebėjimų, negalios, kalbinės aplinkos ir kultūros skirtumų. Visa tai suteikia ankstyvajam ugdymui ir priežiūrai nevienodas galimybes. Ikimokyklinio ugdymo specialistams rūpestį kelia nepakankamas keitimasis informacija, ribotas naudojimasis kompiuteriais bei socialinės žiniasklaidos technologijomis. Šiuolaikinės žiniasklaidos rūšys, įvairios kultūros ir nesutarimai, nerimas dėl saugumo, pasaulinės ekologijos nestabilumas, nepatikima ekonomika ir kitos problemos ir toliau kursto socialines ir sociologines įtampas.

Gausybė vykdomų tyrimų ragina ankstyvojo ugdymo ir kitas disciplinas (pvz., vaiko raidą, psichologiją, ugdymo psichologiją ir kitas susijusias sritis) gerokai keistis. Visgi šios disciplinos turi išlikti moksliškai patikimos ir nuolat atsiliepti į laiko iššūkius. Labai svarbu, kad jos nagrinėtų ir tobulintų teorijas, susijusias su mažų vaikų kalbos ir raštingumo ugdymo tyrimais. Ankstyvojo vaikų švietimo aplinka yra sudėtinga, todėl būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp metodinių rekomendacijų  ir vaikų mokymosi natūralioje, jiems priimtinoje ir tinkančioje mokytis aplinkoje. Naujai sudarytos tarpdisciplininės komandos inicijuoja ankstyvojo ugdymo programas, kurių metodinės procedūros tarpusavyje nėra panašios. Nepaisant to, kiekviena mokslo įstaiga atskirai turi ir atsparų empirinį pagrindą, ir įtikinamą analitinį tyrimą ir praktinio pritaikymo pagrindimą (Olovia N. Saracho, 2017).

Svarbiausi ankstyvojo ugdymo akcentai. Raštingumo ugdymas prasideda ankstyvame vaiko raidos etape ir sąlygoja pasiekimus mokykloje vėlesniais metais. Visos vaiko raidos sritys – fizinė, socialinė-emocinė, pažintinė, kalba ir raštingumas – yra susijusios ir tarpusavyje priklausomos. Kuo menkesni vaiko kalbos ir raštingumo potyriai, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui bus sunku išmokti skaityti. Pagrindiniai ankstyvojo raštingumo numatomi dėmenys, lemiantys skaitymą ir sėkmę mokykloje, yra žodinė kalba, abėcėlės žinios ir žinios apie spausdinimą (spaudinių aplinką). Be to, besikeičianti ankstyvojo ugdymo situacija reikalauja, kad aukštos kvalifikacijos mokytojai įgyvendintų raštingumo ugdymo programas. Kyla ir atsakomybės bei atsiskaitomybės reikalavimai, rengiami ankstyvojo vaikų raštingumo raidos vertinimai. Todėl pedagogų žinios, palaikymas ir pagarba vaikų šeimoms, kultūrų įvairovei ir kalbinei aplinkai yra labai svarbūs.

Iš kitos pusės, šeimos skaitymo įpročiai daro didelę įtaką ugdant vaikus. Tėvai, kurie mėgsta skaityti knygas ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia skaitydami, savo pavyzdžiu skatina vaikų skaitymą, domėjimąsi aplinka, norą pažinti, analizuoti (Whitehurst & Lonigan, 2002).  Todėl ypatingą dėmesį specialistai pataria skirti vaikus auginančioms šeimoms, nes tėvų įsitraukimas į vaikų ugdomąją veiklą teigiamai veikia ne tik vaikų pasiekimus, bet ir ateities perspektyvą, socialinius santykius, psichinę savijautą. Deja, dėl greitėjančio gyvenimo tempo, keliamų visuomenės iššūkių tiek karjerai, tiek asmeniniam gyvenimui, tėvų įsitraukimas į vaikų ugdomąją veiklą ne visuomet yra pakankamas. Ne mažesnė problema – pedagogų nežinojimas kaip bendrauti su tėvais, neigiama pedagogų nuostata tėvų atžvilgiu. Todėl labai svarbu, kad tiek pedagogai, tiek tėvai, tiek ugdymo įstaiga savo santykius grįstų bendradarbiavimu, tarpusavio pagarba, savitarpio supratimu. Be to, šeimas būtina nuolat supažindinti su ugdymo programomis ir skatinti mažylių veiklą namuose. Būtina daryti apklausas ir tyrimus, kurie domintų ir motyvuotų vaikus auginančias šeimas. Ankstyvojo raštingumo patirtis, atitinkanti vaikų amžių ir raidą,  turėtų būti įtraukta į programą (Yalçıntaş-Sezgin & Ulus, 2017).

Kada vystosi ankstyvieji raštingumo įgūdžiai? Kai vaikams yra skaitomos knygos, formuojasi raštingumo patirtis. Ankstyvieji  vaiko raštingumo įgūdžiai vystosi ne palaipsniui, jie neina vienas po kito. Atvirkščiai, visi šie įgūdžiai vystosi tuo pačiu metu. Vieni mokslininkai išskiria tris ar keturis pagrindinius gebėjimus ir įgūdžius, kiti – septynis. Pagrindiniai jų yra:

Žodynas: vaiko žodyno dydis yra svarbus, nes kuo daugiau žodžių vaikas žinos, tuo lengviau jam bus suprasti, ką skaito.

Pasakojimo suvokimas: tai reiškia supratimą, kad pasakojimai turi pradžią, vidurį ir pabaigą, taip pat bendrus elementus (tokius kaip simboliai, parametrai, problemos, veiksmai ir sprendimai). Vaikai pradeda geriau suprasti istoriją, kai išgirsta garsiai ją skaitant.

Samprotavimas: norint suprasti pasakojimą, kurio jie klausosi, ir pasakojimą, kurį jie vėliau perskaitys patys, vaikams reikia remtis ankstesne patirtimi. Naudodamiesi problemų sprendimo bei samprotavimo įgūdžiais, jie užpildo tas vietas, kurios tekste arba iliustracijose nutylėtos. Labai maži vaikai gali pradėti susieti tai, ką jie girdi ar mato knygoje, su tuo, ką jie girdėjo ar matė realiame gyvenime.

Žinios apie spausdinimą: prieš pradėdami patys skaityti, vaikai turi suvokti spausdinto teksto pateikimą. Pavyzdžiui, jie suvokia, kad spausdintas tekstas skiriasi nuo iliustracijų. Tekstas spausdinamas iš kairės į dešinę, susideda iš žodžių, žodžiai – iš abėcėlės raidžių. Šie įgūdžiai pradeda formuotis, kai vaikai mokosi naudotis knygomis, apžiūri paveikslėlius, atpažįsta knygų viršelius, atkreipia dėmesį į žodžius ir pradeda rašyti pieštukais.

Abėcėlės žinios: vaikai turi atpažinti abėcėlės raides, kad galėtų skaityti ir rašyti. Ankstyvieji šio įgūdžio ženklai yra žymėjimas raidėmis ir raidžių atpažinimas logotipuose.

Garso suvokimas: vaikai suvokia ryšį tarp garso ir raidės. Jie pirmiausia perpranta, kad  girdimą kalbą galima suskaidyti į atskirus garsus. Jie pradeda garsus suvokti klausydamiesi kalbos ir dainų bei pradėję mėgautis ir galbūt mėgdžioti kvailus garsus, rimuotus žodžius ir aliteracija (žodžiai, prasidedantys tais pačiais garsais).

Raidės garsai: kai vaikai supranta, kad girdimi žodžiai susideda iš atskirų garsų, jie yra pasirengę sujungti atskirus garsus su atskiromis raidėmis – pavyzdžiui, jie supras, kad „saulė“ prasideda raide s, kurią sudaro „sss“ garsas.

Skaitymo kompetencijų ugdymas. Knygų skaitymas yra viena iš svarbiausių investicijų į ankstyvojo vaikų raštingumo ugdymą ir priklauso nuo ikimokyklinių įstaigų bei šeimų bendradarbiavimo. Viešosios politikos diskusijose ankstyvajam raštingumui dabar skiriama daugiau dėmesio ir jis yra susijęs su vaikų akademiniais pasiekimais, pažangumu mokyklose bei  efektyvesne veikla įsiliejus į suaugusiųjų gyvenimą. Pagal Malaizijos tyrėjus skaitymas ikimokyklinio amžiaus vaikams bendraamžių kontekste yra nepaprastai svarbus. Tyrime buvo apklausti vaikai, mokytojai, tėvai ir direktorius. Išvados atskleidė, kad vaikai yra pasirengę mokymuisi pradinėse mokyklose. Jie įgyjo skaitymo įgūdžių atpažindami, skaitydami ir komentuodami knygas bei mėgaudamiesi knygomis, jas liesdami, vartydami. Rezultatai padeda pedagogams motyvuoti kitus neskaitančius bendraamžius skaityti. Mokytojai daro išvadas, kad skaitymas yra kūrybinga, idėjiška, dinamiška ir prasminga veikla, jei klasėje palanki aplinka.

Kitame  tyrime, kurį atliko Australijos mokslininkai, buvo nagrinėti rizikos veiksniai, susiję su 2, 4 ir 6 metų amžiaus vaikų knygų neskaitymu. Tyrime dalyvavo maždaug 4000 vaikų iš Australijos. Įvardinti aštuoni knygų neskaitymo veiksniai, tačiau bet kuris vaikų amžius ir knygų neskaitymas yra tarpusavyje susiję. Rezultatai rodo, kad knygų neskaitymas kaip raudona vėliava išryškina eilę vaikų ugdymo trūkumų. Melburno universiteto tyrėjai nagrinėjo ir tėvų  skaitymo vaikams ir vėliau pačių vaikų skaitymo ryšius.  Pagrindinės išvados verčia suklusti:

  • Skaitymo dažnis ankstyvajame amžiuje turi tiesioginį priežastinį poveikį vaiko mokymosi rezultatams nepaisant  jo  kilmės ir namų aplinkos.
  • Skaitymas kiekvieną dieną 4–5 metų vaikams turi didelę teigiamą įtaką jų skaitymo
    ir pažinimo įgūdžiams (t. y. kalbai ir raštingumui, skaičiavimui ir pažinimui) tolesnėje jų raidoje.
  • 4–5 metų amžiaus vaikai, kuriems yra dažniau skaitoma, renka aukštesnius nacionalinio įvertinimo balus. Vertinimo programa – raštingumo ir skaičiavimo testai (NAPLAN).
  • Šie skaitymo ir pažinimo įgūdžiai yra tiesioginė pasekmė to, kaip dažnai ikimokyklinukams buvo skaitoma prieš pradedant eiti į mokyklą.

Skaitymo veiklos organizavimas darželyje. Darželiai, organizuodami skaitymą mažyliams, susiduria su visa eile teorinių, metodinių ir praktinių problemų. Skaitymo veikla darželyje yra ir skaitymo strategijų parinkimas, ir skaitymo metodų, ir skaitymo aplinkos kūrimas bei išteklių  kaupimas. Betgi esminis bruožas, kurį darželio ugdytojai ir tėveliai  gali puoselėti, yra meilės skaitymui ugdymas. Galima jį skatinti naudojantis įvairiomis išankstinio skaitymo strategijomis, tačiau puikus būdas patiems mažiausiems vaikams skaityti su intonacijomis, emocingai. Net kūdikiai, kurie dar nesupranta kalbos, skiria linksmus tonus ir sieja knygas su teigiamais prisiminimais. „Atrodo, kad toks skaitymas turi ypatingą galią“, – sako švietimo profesorius dr. Nell Duke.

Kita įdomi ankstyvojo amžiaus vaikų skaitymo veikla, garsiai jiems skaitant, yra dėmesys ne tik emocijoms, bet ir su tekstu susijusiems klausimams. Jie ugdo kritinį mąstymą. Pvz., skaitamt „Pelenės“ paveikslėlių knygą, galima vaiko paklausti: „Ką darytum, jei pamestum krištolinę kurpaitę?“ Nustebsite, kokie konstruktyvūs vaikų atsakymai taps laikui bėgant.

Ikimokykliniame amžiuje garsiai skaitomos paveikslėlių knygos suteikia vaikams galimybę mėgautis literatūra ir suvokti vertę bei grožį skaitant. Vaikai gali aktyviai dalyvauti skaityme, klausdami ir atsakydami į klausimus apie tekstą ir perpasakodami istorijas. Pasakojimų lyginimas ir kontrastų atskleidimas paveikslėlių knygose puikiai tinka šiame amžiuje. Vaikai susieja  panašias istorijas, panašius personažus ir panašius žanrus ar autorius. Be to, paveikslėlių knygos gali būti naudojamos kaip pavyzdys mažiems vaikams rašyti, pavyzdžiui, tinka nedideli tekstai su piešiniu ar siužetinė linija.

Kai vaikai pradės savarankiškai skaityti paveikslėlių knygas, jie žiūrės į skaitymą kaip į pramogą. Jei vaikai manys, kad skaitymas yra įdomus, bus linkę imti knygas neprašomi. Kuo daugiau vaikai skaitys knygas savarankiškai, tuo geresni bus jų raštingumo ir rašymo įgūdžiai. Be to, jie labiau vertins skaitymą kaip svarbų atlygį, o ne užduotį. Remiantis 2018 metų skandinavų tyrimu, vienas iš geriausių būdų ikimokyklinukams įgyti skaitymo įgūdžių ir strategijų yra daugialypio metodo naudojimas. Nesvarbu, ar vaikas mokomas klasėje, ar namuose, reikia bandyti įtraukti garso ar vaizdo komponentų. Galima reguliariai skaityti garsiai arba išbandyti skaitymo internetu veiklą. Multisensorinis mokymas gali padėti suvokti raštingumo pagrindus, ypač pradedantiems skaitytojams.

Kita dažnai taikoma skaitymo strategija yra interaktyvus ir dialoginis skaitymas. Dialoginis skaitymas yra interaktyvus būdas kalbėtis su mažais vaikais apie knygą. Šios strategijos tikslas yra įtraukti vaiką į pokalbį ir jį tęsti, kad vaikas turėtų galimybę išmokti naujų sąvokų ir žodžių  bei sudaryti ilgesnius posakius bei sakinius. Dialogo metodas turtins vaikų žodyną ir yra ypač naudingas tiems, kurie mokosi kalbėti daugiau nei viena kalba. Dialoginio skaitymo veiksmai:

1. Parodyti knygą ir paprašyti vaikų spėti, apie ką šis pasakojimas.

2. Nurodyti svarbiausius žodžius ar mintis, padėsiančius vaikams pasiruošti pasakojimui.

3. Perskaityti knygą nuo pradžios iki pabaigos ir vartoti kiek įmanoma daugiau išraiškos priemonių ir gestų.

4. Paprašyti vaikų aktyviai dalyvauti spėjant, atsakant į klausimus ir komentuojant paveikslėlius, raides ir žodžius.

5. Kitą kartą skaitant knygą skatinti vaikus kalbėti detaliau. Atkreipti dėmesį į naujus žodžius, įdomias mintis bei kvailus klausimus ir kalbėti apie juos.

6. Užduoti „mąstymo klausimus“. Tai klausimai, prasidedantys žodeliais „kas, kur, kada, kaip ir kodėl“. Skatinti atsakyti ne vienu žodžiu.

Racionaliai organizuojant veiklą, darželinukai pripranta prie mokyklos rutinos, mokosi dirbti kartu grupėse, sudaro komandas ir dalinasi įgūdžiais – tokiu būdu  mokosi ateityje būti sėkmingais mokiniais. Vaikų darželio klasės paprastai organizuojamos atsžvelgiant į mokomus dalykus ir įvairius žaidimus. Pvz., tipinėje klasėje gali būti atskiros erdvės skaitymui, dailei ir darbeliams, konstruktoriams ir matematikos žaislams bei „vaidinimams“. Mokyklos tvarkaraštis sudaromas taip, kad būtų galima laisvai žaisti (vaikai gali rinktis erdves). Lūkesčiai, ko turėtų pasiekti mokiniai, o ypač ar jie turėtų mokėti skaityti ir rašyti iki baigs darželį, skiriasi įvairiose įstaigose, todėl pravartu susipažinti su konkrečia mokymo programa.

Tyrimai parodė, kad visą dieną būnantys darželyje vaikai vėliau surenka aukštesnius standartizuotų testų balus ir paprastai būna pažangesni mokykloje. Be to, jie įgyja stiprių socialinių įgūdžių, nes labiau bendrauja tarpusavyje.

Kaip įrengti  ikimokyklinio ugdymo klasę ankstyvam skaitymui? Specialistai rekomenduoja, kad klasėje būtų daugybė knygų lentynų, iš kurių vaikai imtų knygas savarankiškam skaitymui. Pravartu turėti kampelį, kuriame galima savarankiškai klausytis įrašytų ar garsinių knygų. Skaitymo zonose įrengtos patogios sėdimos vietos, kur vaikai įsikuria su įdomia knyga. Jei skaitymo kampelis bus estetiškas, vaikai norės ten užsibūti ir lavinti įgūdžius. Organizavę smagų skaitymą, paskatinsime vaikus tapti skaitančiais visą gyvenimą.

Knygų lentynose rekomenduojama turėti įvairių lavinimo išteklių: abėcėlės knygų, kurios padeda vaikams išmokti raidžių pavadinimus ir garsus, skaičių pradžiamokslių, poezijos knygelių, kad vaikai mokytųsi fonologinio supratimo. Būtina sukomplektuoti paveikslėlių knygų rinkinį, pasakų lobyną, pažintines knygeles ir garsines, žaislines bei muzikines knygas.

Elektroninė knyga ankstyvajame vaikų raštingumo ugdyme. Šiais laikais vaikus intensyviai veikia skaitmeninė socialinė žiniasklaida įvairiomis technologinėmis priemonėmis (Hisrich ir Blanchard, 2009). Dažniausiai vaikus veikia elektroninės knygos.  Todėl atsirado nemažai polemikos  dėl skaitmeninių  tekstų  naudojimo ir įtakos ankstyvajam vaikų ugdymui. Ką apie tai mano mokslininkai ir tyrėjai? Ar elektroninė knyga nekenkia ankstyvojo amžiaus vaikų raštingumo ugdymui? Į tai atsako visa eilė svarių teiginių bei tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, išvados.

Kas yra elektroninė (skaitmeninė) knyga?  Tai interaktyvaus pasakojimo (išraiškos) forma, turinti daugialypės terpės efektų vaikams  nuo 3 iki 8 metų. Ji dar vadinama „gyva knyga, kalbančia knyga ar kompaktinių diskų pasakojimais“. Elektroninė knyga jungia parašytą tekstą, skaitymą balsu, kalbėjimą, muziką, triukšmo efektus ir vaizdus, animaciją ir kitas raiškas. Šis interaktyvumas leidžia vaikams atidžiai sekti užrašytą tekstą, sakinį ir pastraipas, kurios yra įgarsintos, ir tokiu būdu jie supranta tekstą. Sąveikaudami su knyga, mažyliai supranta žodžius ir raides, turtina savo žodyną, tobulina skaitymo įgūdžius ir didėja jų motyvacija skaityti.

Ne veltui Tarptautinė skaitymo asociacija (2009) pabrėžia, kad į dabartines programas svarbu įtraukti technologijas, taip pat ir skaitmenines knygas. Kalbant apie literatūrą, svarbu atsiminti, kad e-knyga palaiko ir padeda tobulinti skaitymo ir supratimo įgūdžius („Verhallen & Bus“, 2010; Zucker, Moody ir McKenna, 2009). Tuo pačiu metu e-knyga yra sėkmingai naudojama vaikams, turintiems skaitymo sunkumų bei tiems, kurie tik pradeda skaityti. Anot Moody (2010), skaitmeninės skaitymo medžiagos daugėja, todėl vaikai turi pamėgti skaitymą, nepaisant kokiose laikmenose tai vyksta, ir tai yra svarbu ankstyvoje vaikystėje.

Dėl daugybės unikalių savybių e-knygos suteikia daug galimybių. Pavyzdžiui, paveikslėliai, judančios formos, skaičiai ir animacija padeda vaikams suprasti žodžių apibrėžimus ir sąvokas. Išryškintos raidės abėcėlėje atkreipia dėmesį, o  dėmesys padeda fonologiniam suvokimui.  Ir dar keletas išvadų:

  • Tyrime, kurį vykdė Izraelio tyrėjai Koratas ir Drori,  išaiškinta, kad  ikimokyklinio amžiaus vaikai  iki 4 metų, skaitę  elektronines  knygas,  fonologiškai nebuvo labiau išprusę nei 5–6 metų vaikai.  Tačiau jie parodė tokius pat skaitymo ir rašymo įgūdžius kaip 5–6 metų vaikai.  (Korat & Drori, 2016).
  • Turkijos internetinis švietimo technologijų žurnalas (2017 m. spalio mėn., 16 tomas, 4 leidimas) paskelbė tyrimus, kurie palygino ikimokyklinukų, kurie skaitė skaitmenines knygas, ir I klasės  mokinių skaitymo žinias. Ikimokyklinukai pademonstravo geresnį teksto supratimą ir skaitymą nei intervencinė pirmokų grupė. E-knyga pripažinta kaip veiksminga priemonė suprasti istoriją.
  • Kitaip nei tradicinėse knygose vaikai gali patys nusistatyti skaitymo greitį. Tačiau elektroninių knygų trūkumas yra tas, kad, be suaugusiųjų pagalbos, vaikams  sunku suprasti nežinomus žodžius.
  • Gerai sukurta elektroninė knyga turi puikių savybių, pvz. žodyno funkciją: vaikas gali spustelėti nežinomą / neatpažintą žodį ir išklausyti jį vėl ir vėl. Kitas bruožas – e-knygą vaikai gali naudoti tiek atskirai, tiek kartu su suaugusiaisiais.
  • E-knygos padeda vaikams, kurie labai nenori skaityti. Šeimos turėtų būti mokomos naudotis elektroninėmis knygomis ir įvairiomis jų funkcijomis, kad galėtų sėkmingai bendrauti su savo vaikais.
  • Tinkamai sukurta elektroninė knyga turi didelį potencialą mažiems vaikams tobulinti jų skaitymo ir rašymo įgūdžius, ir jie gali pradėti naudotis elektroninėmis knygomis nuo 4 metų amžiaus (Korat & Drori, 2016).

Skaitymo veikla bibliotekose.  Ikimokyklinės įstaigos (darželiai, dienos centrai, mokyklėlės ir priešmokyklinės grupės) daro labai daug kurdamos ugdymo programas, apimančias įvairias vaikų kompetencijas ir derinamas su priešmokyklinio ugdymo programa. Jose taikomi aktyvūs, netradiciniai, ugdymo(si) metodai, stengiamasi įgyvendinti ankstyvojo amžiaus raštingumo siekius. Tačiau nevalia pamiršti, kad bibliotekos, ypač viešosios, taip pat nemažai prisideda prie ankstyvojo  vaikų raštingumo ugdymo. Visame pasaulyje viešosios bibliotekos teikia vaikams paslaugas ir skatina naudojimąsi biblioteka. Jų misija yra „suteikti vaikams galimybę patirti malonumą skaityti ir mokytis, atrasti žinias, lavinti vaizduotę ir „skatinti naudotis biblioteka nuo ankstyvo amžiaus“ (Tarptautinė bibliotekų federacija Asociacijos (IFLA), 2001, p. 26). Organizuoti specialius renginius vaikams yra viešųjų bibliotekų uždavinys.

Šiems tikslams pasiekti viešosios bibliotekos siūlo daug daugiau nei nemokamą prieigą prie knygų ir kitų išteklių vaikams. Viešoji biblioteka yra erdvė, kurioje vaikai ir jų šeimos gali bendrauti su šiais ištekliais ir tarpusavyje su kitais bendruomenių nariais. Kaip pavyzdį galima pateikti turtingą ir įvairią Australijos viešųjų bibliotekų veiklą. Daugumoje bibliotekų siūlomos ankstyvojo raštingumo programėlės, skirtos būtent mažiems vaikams nuo gimimo iki mokyklos pradžios. Šias programas remia globėjai, t. y. tokios organizacijos kaip „Kūdikių dainelės“, „Mažylių ritmai“ ar „Ikimokyklinio amžiaus istorijos“ (Irwinas, 2012; McNeil, 2014; Stewartas, Bailey-White′as, Shawas, Comptonas ir Ghoting, 2014). Be to, šios organizacijos padeda susisiekti su bendruomenės vaikais, kurie negali naudotis biblioteka ar globėjais, kurie teikia mobiliosios bibliotekos paslaugas, rengia istorijų valandėles, pristatomas prekybos centruose.  Jos palaiko ryšį su ankstyvosios vaikų priežiūros ir ugdymo institucijomis ir kartu dalyvauja knygų dovanojimo akcijose ar kuria vaizdo įrašus, skirtus transliuoti interneto vaikų raštingumo svetainėse.

Australijos viešosios bibliotekos kuria ankstyvojo raštingumo aplinką, teikdamos paslaugas dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose kaip skaitymas, rašymas, dainavimas ir meninė veikla. Kalbos sąveika su kitais yra pagrindinė šios veiklos dalis ir labai svarbi raštingumui ir mokymuisi. Ši socialinė praktika ir sąveika su kitais žmonėmis, tokiais kaip tėvai ir globėjai, šeimos nariai ir profesionalai, tokie kaip bibliotekininkai, sudaro sąlygas įgudusiam skaitytojui ir rašytojui vėliau įsitraukti į skaitymą ar rašymą kaip savarankišką veiklą. Viešosios bibliotekos įvairiais būdais skatina ankstyvąją kalbą ir raštingumą bendruomenėse, kurioms jos tarnauja.

Tačiau viešųjų bibliotekų paslaugų vaikams ir šeimoms pagrindas yra svetingos, patogios erdvės ir laisvos prieigos prie įvairių skaitymo medžiagų. Mažylių dalyvavimas kartu suteikia galimybę tėveliams ar globėjams kalbėtis apie renginių metu perskaitytas knygas arba naudotis edukacinėje veikloje pagamintu darbeliu kaip temos simboliu. Vaikų skyrių ar sekcijų kūrimas viešosiose bibliotekose ir kūrybiškos veiklos organizavimas palaiko ankstyvąjį kalbos ir raštingumo vystymąsi.

Išvados ir rekomendacijos  pedagogams

  • Visi vaikai privalo turėti galimybę naudotis ankstyvosios vaikystės programomis, turinčiomis stiprių raštingumo komponentų, tame tarpe ir pritaikymą specialiųjų poreikių vaikams.
  • Ankstyvojo raštingumo programos ir mokymo praktika turėtų būti pagrįstos praktiškai, integruotos į visas mokymosi sritis ir suprantamos darbuotojams.
  • Ankstyvojo raštingumo standartai turi derintis su bendromis švietimo programomis ir tikslais.
  • Ankstyvosios vaikystės specialistai turi atitikti ankstyvojo raštingumo mokymo standartus.
  • Vertinant ankstyvąjį raštingumą privalu taikyti kelis metodus ir naudotis anksčiau sukaupta informacija apie ikimokyklinio ugdymo programas.
  • Tėvų įtraukimas į programas būtinas tam, kad skatintų juos prisidėti prie bendro tikslo ugdant vaikų raštingumą, į kurį įeina aplinkos pažinimas, pirmieji skaitymo ir kiti svarbūs įgūdžiai, įgyti namuose.

...ir tėveliams

Darželyje jūsų atžala turėtų išsiugdyti šiuos skaitymo įgūdžius:

  • Išmokti visas abėcėlės raides (didžiąsias ir mažąsias) ir jų garsus.
  • Pradėti pats „skaityti“ paveikslėlių knygas, daugiausia mintinai.
  • Perskaityti ir klausytis pasakojimo, tuomet atpasakoti turinį, siužetą, personažus ir įvykius.
  • Sekti žodžius iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią ir puslapį po puslapio.
  • Atpažinti ir surimuoti žodžius.
  • Atpažinti kelis pagrindinius žodžius, tokius kaip aš, mama, tėtė, katė.
  • Pridėti arba pakeisti atskirus garsus paprastais, vieno skiemens žodžiais, kad sukurtų naujus žodžius, pavyzdžiui, „D“ „Du“ pakeisdami „T“, kad sukurtų žodį „Tu“.

 

Literatūra

  1. Saracho, O. N., 2017. Literacy and language: new developments in research, theory, and practice. Prieiga per internetą: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/03004430.2017.1282235> . [Žiūrėta 2019 08 01].
  2. Majzub, R, Abu, S., 2010. The practice of reading books and reading to children in the context of peer-groups in the preschool classroom. Prieiga per internetą: <https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1877042810023347> [Žiūrėta 2019 07 13].
  3. Barriers to Parent–Child Book Reading in Early Childhood. Prieiga per internetą: <https:// > link.springer.com/article/10.1007/s13158-016-0172-2> [Žiūrėta 2019 07 10].
  4. Guyonne R.J. ,Kalb, 2013. Reading to Young Children: A Head-Start in Life. Prieiga per internetą: https://www.hertzfurniture.com/buyingguide/educationresources/early- reading-habits.html> [Žiūrėta 2019 07 10].
  5. Stein, T. Literacy in the Early Years: What Children Need to Learn and How You Can Help Them. Prieiga per internetą: <http://www.hanen.org/HelpfulInfo/Articles/Literacy-in-the-Early-Years--What-Children-Need- to.aspx> [Žiūrėta 2019 07 10].
  6. Picture Books throughout Early Childhood http://nieer.org/2013/11/27/picture-books-throughout-early-childhood. Prieiga per internetą: <https://www.education.vic.gov.au/documents/about/research/readtoyoungchild.pdf> [Žiūrėta 2019 07 10].
  7. Strickland, D., Riley-Ayers. Early Literacy: Policy and Practice in the Preschool Years. Prieiga per internetą: <https://www.readingrockets.org/article/early-literacy-policy-and-practice-preschool-years> [Žiūrėta 2019 07 18].
  8. Yalçintaş Sezgin, E., Ulus. 2017. The Early Literacy at Preschool Education: The Book or the E-Book? Prieiga per internetą: <http://www.tojet.net/articles/v16i4/1649.pdf> [Žiūrėta 2019 08 04].
  9. Snuggs, C. Together Every Day! Tips For Preschool Teachers & Other Early Childhood Education Program Providers. Prieiga per internetą: <https://www2.ed.gov/documents/early-learning/talk-read-sing/preschool-en.pdf Talk, Read and Sing> [Žiūrėta 2019 07 18].
  10. The Importance of the Preschool Library Corner. Prieiga per internetą:<https://classroom.synonym.com/importance-preschool-library-corner-8489988.html> [Žiūrėta 2019 07 10].
  11. Djonov, E, Torr,J, Stenglim, N., 2018. Early language and literacy. Prieiga per internetą:<http://www.sl.nsw.gov.au/sites/default/files/early_literacy_literature_review_feb2018.pdf> [Žiūrėta 2019 07 18].
  12. How to teach reading skills from cradle to kindergarten.2019. Prieiga per internetą: <https://www.waterford.org/education/how-to-teach-reading-skills-from-cradle-to-kindergarten/> [Žiūrėta 2019 07 30].
  13. Early Learning: Talk, Read, and Sing Together Every Day! Prieiga per internetą: <https://www2.ed.gov/documents/early-learning/talk-read-sing/preschool-en.pdf> [Žiūrėta 2019 08 04].
  14. Reading to Young Children: A Head-Start in Life. Prieiga per internetą:<https://www.education.vic.gov.au/documents/about/research/readtoyoungchild.pdf https://classroom.synonym.com/importance-preschool-library-corner-8489988.html> [Žiūrėta 2019 07 30].

Pagal užsienio spaudą parengė Aldona Šiaulienė

 

 

 

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  
 
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
© 2008-ieji -Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.