Kaip skaityti istorines knygas

2017-03-28

 


Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos bendruomenė susipažįsta su Knygos istorija įgyvendindama skaitymo skatinimo projektą „Skaitymo džiaugsmas: vakar, šiandien, rytoj“. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Kaip sudominti vaikus istorinėmis knygomis? Kaip priversti mokinius perskaityti sudėtingą mokslinį tekstą? Ką padaryti, kad vaikai jį išgirstų?

Pasikvietėme meno kūrėją, aktorę, režisierę, rašytoją, lėlių teatro „Žalia varna“ vadovę Aureliją Čeredaitę, kuri lėles kuria iš medinių šaukštų, plastikinių butelių, šluotų (iki XIX amžiaus buvo manoma, kad lėlių teatras kilo iš vaikų noro žaisti su lėlėmis). Atlikę teatrinę mankštą, pradinių klasių mokinukai buvo pakviesti gaminti lėles – raganas iš šaukštų.

Paskui visi persikėlė į aktų salę, kur viešnia teatralizuotai pristatė Ryčio Daukanto knygą „Jonas Basanavičius – barzdota varna“. Mokinių pažintis su lietuvių tautos milžino – Jono Basanavičiaus – biografijos faktais vyko smagiai žaidžiant ir vaidinant improvizuotame interaktyviame spektaklyje. Visi buvo aktyvūs proceso dalyviai. Vieni valdė šešėlių teatro personažus, kiti, aprengti to laikmečio rūbais, vaidino J. Basanavičių, jo šeimos narius, draugus. Vaikai vaidino įdomiausias situacijas iš knygos. Interaktyvus knygos pristatymas nepaliko abejingo nė vieno. Lietuvos patriarcho J. Basanavičiaus vaikystės, mokslo dienų, darbo istorijos, jo artimųjų bei draugų portretai ilgam pasiliks vaikų atmintyje.

Už aktyvų dalyvavimą pamokoje mokiniai buvo pavaišinti obuolių pyragu, kurį taip mėgo Jonas Basanavičius. Skanųjį pyragą iškepė technologijų mokytoja Audronė Užtupienė.

Kartu su vyresniųjų klasių mokiniais A. Čeredaitė atliko atsipalaidavimo ir koncentracijos pratimų pagal John Britton kamuoliukų metodą. Šie pratimai padėjo susikoncentruoti Liberto Klimkos knygos „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ skaitymui ir klausymui. Anot lietuviškų papročių žinovo, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus L. Klimkos: „Viena įdomiausių senojo Vilniaus tradicijų – vadinamieji Raganų turgeliai. Tai dvi dienas prieš Jonines sostinėje vykdavęs žolininkių kermošius“ (p. 109).

Su vienais moksleiviais sukūrusi žolių turgaus vaidinimą, kitiems mokiniams pasiūlė tapti skirtingų mokslo sričių žinovais: paaugliai išgirdo „Istorinius pakilimus į Vilniaus padangę“, sudėtingų mokslinių tekstų iš knygos skyriaus „Vilnius – Lietuvos mokslo lopšys“, linksmų istorijų  „Iš senųjų kalendorių“, apie „Žvaigždes ir kavą“, apie „Magą Tvardauską“.

Aptariant renginį mokiniai kalbėjo, kad mokslinius tekstus skaityti buvo sunku, tačiau vertėjo, nes sužinojo įdomių dalykų ir jiems toks skaitymo būdas patiko. Viešnia pasidžiaugė, kad mokiniai įsijautė į skaitomą medžiagą, stengėsi suprasti ir įvaldyti tekstą: „Tik iš pradžių buvo truputį nusigandę, o vėliau viskas buvo gerai.“ Nuoširdžiai padėkojo renginio organizatoriams ir mokyklos mokytojams.

Danutė Miknevičienė,
 Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė

 

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
© 2008-ieji -Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.