Mokykloje kvepėjo čiobreliais

2014-03-26



Kovo 20 d. literatūrinė popietė Alizavos pagrindinėje mokykloje prasidėjo skambiomis kupiškėniškomis dainomis ir labai rimtais Kristijono Donelaičio „Metų“ posmais. Šitaip mokiniai pasitiko žurnalistę, rašytoją, vaikų literatūros tyrinėtoją Gintarę Adomaitytę.

„Nereikia manyti, kad esame blogi, nes nemokame skaityti Donelaičio eilių. Donelaitį skaityti yra labai sunku“, – nuramino garbinga viešnia merginą, suklydusią deklamuojant „Metų“ ištrauką. „Tik po lotynų kalbos pamokų Donelaitį skaityti pasidaro lengva“, – juokavo.

G. Adomaitytės kraujyje teka knygnešystė. Jos prosenelis Augustinas Baranauskas, nebijodamas caro valdžios represijų, drąsiai ėmėsi lietuviškų knygų ir laikraščių platinimo. Raišas Liepojos vargonininkas pats knygų nešioti negalėjo, tačiau buvo puikus šios veiklos organizatorius.

Gintarė užaugo tarp knygų. Skaityti ją skatino namų aplinka. Ir šiandieną jos artimųjų tarpe didžiausia vertybė – knyga. Kiekvienas žino, kad Kalėdų, Velykų ir kitokiomis progomis dovanų gaus KNYGĄ.

Save pavadino miškine, ežerine, plaukike, irkluotoja. Niekada nemeluojančia sau.

Žurnalistės G. Adomaitytės originalius straipsnius gausiai publikavo Lietuvos laikraščiai ir žurnalai: „Lietuvos pionierius“, „Komjaunimo tiesa“, „Jaunimo gretos“, „Šiaurės Atėnai“, „Ekstra“, „Genys“. Tačiau Lietuvos žiniasklaida, anot G. Adomaitytės, „kaip atsistojo sumaišties laikais ant geltonų bulvarinių bėgių, tai niekaip negali nulipti“. Nenori Gintarė tarnauti tokiai žiniasklaidai, todėl pasirinko laisvos menininkės gyvenimą. Ir laiminga! Nes visada norėjo būti rašytoja.

Rašytoja tapo būdama jau 40-ies metų. Nuo to laiko parašė ir išleido 17 knygų. Rašydama visada galvoja apie savo skaitytoją, todėl jos knygos nedidelės, nestoros, kuprinėje telpančios. „Šiuo metu rašau apysaką „Upeiviai“, apie žaliaakį šėtoną, besilinksminantį Anykščių krašte. Kodėl Anykščių? Ogi todėl, kad Anykščiai mįslingas kraštas, stebuklinga žemė, pagimdžiusi ir vis gimdanti rašytojus“, – teigė rašytoja. Jai arčiausiai širdies – apysaka „Laumžirgių namai“. Daugiausiai komentarų sulaukė „Paklydusi pasaka“ (apie kelią, kuris kikeno ir ieškojo savo kelio), nes tai išties keistas kūrinys. Įkvėpimas ateina iš natūros, iš kultūros, iš širdingų pokalbių. „Rašau tiktai naktį. Esu kiemsargių draugė, kai šie pradeda darbą, aš baigiu savąjį“, – atviravo rašytoja.

Skaityti G. Adomaitytei labiausiai patinka prisiminimų knygas. Paskutinė perskaityta – Liūnės Janušytės „Korektūros klaida“, o labiausiai patikusi – Dinos Rubinos „Petruškos sindromas“ (romanas apie lėles ir lėlininkus, žmogaus ir lėlės konfliktą).

Idealas – vokiečių kompozitorius Johanesas Brahmsas. „Visada troškau rašyti tekstus taip, kaip Brahmsas rašė muziką. Klausydama Brahmso jaučiuosi tarsi su manimi kalbasi“, – sakė rašytoja. Autoritetai – abu tėveliai – išsilavinę, aukštos kultūros žmonės ir vyras Marijus, Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos šokio mokytojas.

Rašytoja atskleidė, kad jos sėkmės formulė – ištikimybė principui „Visada būti savimi“, o gyvenimo moto – „Gyvenimas tik prasideda!“.

G. Adomaitytės darbas įvertintas Vaižganto premija (2003 m.), Vytauto Tamulaičio premija (2003 m.), Kultūros ministerijos premija (2007 m.).

Nuoširdžiai ir atvirai atsakinėjo viešnia į mokinių pateiktus klausimus: „Kokia mėgstamiausia ir nemėgstamiausia pamoka buvo mokykloje? Ar prisimenate pirmąją meilę?“ ir kitus.

Rašytoja pasakojo, kad mėgstamiausios pamokos – lietuvių literatūra ir kūno kultūra, o nemėgstamiausia – matematika. „Su matematikos mokytoju dar ir šiandien tebediskutuoju sapnuose“, – sakė ji. Tai ne atsitiktinumas, nes aukštas ir gražus matematikos mokytojo sūnus ir buvo pirmoji Gintarės meilė.

O paskui pakvipo vasara, mėlynėmis, avietėmis, čiobreliais. Sklaidėme naujausią rašytojos knygą, Edukologijos leidyklos dažais kvepiantį „Čiobrelių dvarą“. Grožėjomis žaismingomis iliustracijomis ir eilutėje laukėme, kol autorė įrašys gražių palaiminimo skaityti žodžių.

Praėjo tik valanda, o kiek praturtėjome!

Danutė Miknevičienė,
Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
© 2008-ieji -Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.