„Atžalyno“ pėdsakai šiandieninio jaunimo širdyse

2018-05-10
 

Kazio Binkio pjesė „Atžalynas“ – apie meilę savo tautai ir tikėjimą jaunyste – parašyta tarpukariu. Pirmą kartą Nacionaliniame dramos teatre suvaidinta 1940 m. „Atžalyną“ statė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Žemaičių teatrai. Šis kūrinys dėmesio susilaukė ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos teatruose. Nenuostabu, kad K. Binkio knyga „Atžalynas“ atsidūrė sąraše „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos bendruomenė, vykdydama LKT dalinai finansuojamą projektą „Lietuvos šimtmetis ir knygos vaikams“, organizavo 6–8 klasių mokinių išvyką į „Atžalyno“ spektaklį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Šis spektaklis – tai režisieriaus Jono Vaitkaus nauja režisūrinė versija. Spektaklyje vaidina ne tik patyrę aktoriai (Saulius Balandis, Vytautas Anužis, Džiugas Siaurusaitis, Dalia Michelevičiūtė ir kt.), bet ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentai.

Mokiniai spektaklį žiūrėjo labai rimtai ir susikaupę, nes kiekvienam buvo įteiktos konkrečios užduotys. Susipažinus su mokinių refleksiniais darbeliais paaiškėjo, kad pagrindinę „Atžalyno“ idėją jie suprato kaip užuominą, kad didelę narsą galima parodyti ir mažuose dalykuose. Kaip įsimintiniausią spektaklio epizodą mokiniai nurodė pagrindinio herojaus Petro Keraičio žygdarbį, kai šis apsaugo nuo pasmerkimo savo geriausią draugą Jasių. Patraukliausiais veikėjais mokiniai įvardijo gimnazistus Petrą ir Jasių. Jiems patiko, kad Petras draugiškas, santūrus ir kuklus, apie savo kilnų poelgį nesigiria. Jasius žavi dideliu troškimu tapti lakūnu.

Mokiniai nupiešė spektaklio iliustracijų: draugus Petrą ir Jasių, Jasiaus sklandytuvą, šimto litų banknotą, Aldonos laiškelį Petrui, kūno kultūros mokytoją ir kt.
 


Mokiniai nenorėtų atsidurti 6 klasės auklėtojo Tijūno kailyje, nes jam, geram žmogui ir nuoširdžiam mokytojui, labai skauda širdį dėl vagyste apkaltintų šeštokų, dėl to, kad auklėtinis Petras pašalinamas iš gimnazijos. Mokinių akimis nepavydėtinas inžinieriaus Keraičio gyvenimas su tuščia ir įkyria žmona – miesčioniška poniute. Kai kurie nenorėtų būti ir istorijos mokytojo vietoje, nes pastebėjo, kad iš jo šaiposi kolegos.

Mokiniams labai patiko aktorių sukurti šaržuoti mokytojų vaidmenys: Džiugo Siaurusaičio – istorijos mokytojas, Neringos Bulotaitės – kūno kultūros mokytoja, Dalios Michelevičiūtės – gamtos mokytoja. Patiko Juzės pokštai, kuriuos įkūnijo aktorius Arūnas Vozbutas. Visiems paliko įspūdį linksmoji gegužinė spektaklio pabaigoje, įstrigo žodžiai „gražus atžalynas auga“.

Įtaigi drama, alsuojanti tarpukario Lietuvos optimizmu ir noru aukotis, paliko pėdsakus šiandieninio jaunimo širdyse.

Mokiniai parašė padėką režisieriui J. Vaitkui:

„Spektaklis tikrai įdomus, įtraukiantis bei truputį linksmas. Man labiausiai patiko, jog jį gali suprasti tiek jaunesni, tiek vyresni žiūrovai.“ Aurita, 6 kl.

„Kai skaičiau „Atžalyną“, nelabai supratau, o pamačius spektaklį viskas tapo aišku.“ Rasa, 7 kl.

„Šis spektaklis pakeitė mano nuomonę apie kitus spektaklius: seniau galvojau, kad visi spektakliai nuobodūs ir neįdomūs, tačiau man užteko šio vieno spektaklio nuomonei pakeisti. <...> Labai Jums dėkoju už tai, kad keičiate jaunimo mąstymą...“ Milda, 8 kl.

„Kiekvienas spektaklio žodis keliauja tiesiai į žiūrovo širdį ir sielą. Tokį spektaklį retai pamatysi.“ Matas, 6 kl. ir t.t.

Danutė Miknevičienė,
 Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė

                                                                                                                                                                                                  

                                                                                                                                                                                                  

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
© 2008-ieji -Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.