Organizatoriai
Partneris
Informacinis partneris
2016-02-03
Niujorko respublika: romanas / Akvilina Cicėnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 221 p. – Leidyklos „Alma littera“ 2014 m. skelbto pirmojo Lietuvoje paauglių ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoja.
„Niujorko respublika“ – tai jau penktoji Akvilinos Cicėnaitės knyga, todėl ji šiame spausdintų raidžių ir kvepian?io popieriaus pasaulyje nebe naujokė. Autorė gimė bei užaugo Vilniuje, o šiuo metu gyvena kitame pasaulio krašte – Sidnėjuje.
Pirma man kilusi mintis, paėmus į rankas knygą, – kodėl ant jos viršelio pavaizduotas balandis? Juk jis nėra susijęs su Niujorku? Bet perkai?ius pirmuosius puslapius paaiškėjo, kad tai gana svarbi knygos dalis. Balandis nupieštas gana paslaptingai – tarsi jo mažoje akelėje slypėtų visa kūrinio istorija.
Ši knyga, patekusi į Metų knygos rinkimų paauglių knygų kategorijos penketuką, pasakoja apie gyvenimą, kai Lietuva buvo ką tik atgavusi nepriklausomybę. Pasakojama vaikų bei paauglių akimis. Manau, tai protingas autorės žingsnis, nes matome, kad paaugliai visada tokie patys – pavydi turintiems geresnius daiktus, nori patirti meilę bei atrodyti gražiai ar maištauti. Taigi ši knyga – tarsi atkirtis tiems, kurie vis skundžiasi, kokia nepaklusni bei išdykusi naujoji karta. Juk mes – vaikai bei paaugliai, visada norėsime elgtis pagal savo taisykles, kad ir kaip mus spraustų į rėmus.
Knygoje pasaulis vaizduojamas dviejų veikėjų akimis – paauglės Beatri?ės, kuri liūdi, nes nesusiranda vaikino ar ant jos pyksta mokytoja Gaidienė, bei jos mažosios sesutės Kamilės, kuri, atrodo, niekam nereikalinga ir užmiršta – tai mama pykstasi su girtuokliu tė?iu ir į ją nekreipia dėmesio, tai Beatri?ė griežia dantį ant viso pasaulio.
Nors Beatri?ės gyvenimas jai atrodo pilkas (draugė puikuojasi importiniais daiktais, o ji net svajoti negali apie gyvenimą svetur), vieną dieną klasėje pasirodo naujokas Oskaras. Veiksmas vystomas lėtai, todėl skaitydami galime mėgautis matydami, kaip pamažu jie suartėja, tampa draugais, o gal net ir daugiau negu draugais. Bet viskas negali būti tobula – tai Oskarą bando nuvilioti klasės draugės, tai jo tėvai bando jį išsivežti į kitą šalį. Vis dėlto jeigu jausmai tikri, jų tikrai nesugriaus tokie menkniekiai kaip pasipūtėlės klasės draugės ar atstumas. Oskaras sako, kad jeigu tėvai jį išsiveš, jis šoks į jūrą ir grįš atgal.
Kamilė, būdama rami mergaitė, nesiskundžia dėl Beatri?ės nenoro su ja žaisti ar girtaujan?io tėvo. Vis dėl to ji vieniša, kiek drovi mergaitė... Kol vieną dieną susipažįsta su sergan?iu Oskaro broliu – jie susidraugauja ir kartu žaidžia. Ši vieta mums parodo, kad vaikams nebūtinai reikia naujų daiktų ar žaislų. Jiems svarbiausia – draugai.
Knyga mane sužavėjo – juk ne kiekvienoje knygoje galime rasti taip jautriai aprašytus paauglių santykius bei vaikų išgyvenimus. Romane daug detalių aplinkos aprašymų, kurie padeda viską geriau įsivaizduoti. Taip pat atkreipiamas dėmesys į problemas, kurios aktualios ir šiais laikais, pavyzdžiui, girtaujantys tėvai. O juk labiausiai nuken?ia vaikai...
Vis dėlto knygoje trūko veiksmo. Nors aplinkos aprašymai yra labai svarbūs, be jų knyga taptų sausa, manau, reikėtų daugiau tokių akimirkų, kurios sukeltų įtampą, veikėjų sveikatai ar net gyvybei iškiltų pavojus. Knygoje įvykiai vystomi lėtai, be didesnių nuotykių.
Manau, kad knyga gana originali. Nors saldžių knygų apie meilę dabar pilnos lentynos, šioje meilė vaizduojama subtiliai, be jokio vulgarumo.
Knygą rekomenduo?iau skaityti net ir mažesniems vaikams – joje tikrai galima rasti pamokan?ių min?ių, taip pat reikėtų ją paskaityti susipykus su tėvais – juk gera žinoti, kad nesi toks vienas.
Aura Paukštytė,
Vilniaus „Ryto“ progimnazija,
7 klasė
Organizatoriai
Partneris
Informacinis partneris
