Jie grįš per pilnatį

2016-02-04

 
 

Rašytoja Kristina Gudonytė parašė ne vieną romaną paaugliams. 2011 metais buvo išleistas „Blogos mergaitės dienoraštis“, o 2012 metais Metų knyga tapo visiems gerai žinomas romanas „Ida iš šešėlių sodo“. Ta�?iau po trejų metų darbo rašytoja pristatė naują knygą, kuri vėl pretenduoja tapti Metų knyga. „Jie grįžta per pilnatį“ – išties nepaprasta knyga apie tris paauglius, dievinan�?ius kiną, ir jų kelionę į Renesanso laikus.

Veiksmas vyksta Vilniuje ir nuotykiai prasideda vieną vasaros rytą, kai Žygis gauna darbą kino aikštelėje ir pakvie�?ia prisijungti Bertą. Filmavimo aikštelėje draugai atsitiktinai kino kamera užfiksuoja vaiduoklį ir sutinka keistą vyriškį, kuris, pasirodo, yra istorinė asmenybė – žymusis magas Tvardovskis, be galo mylintis karalienę Boną Sforcą, Lenkijos karalienę ir Lietuvos Didžiąją kunigaikštienę, apie kurią ir yra kuriamas filmas. Magas Tvardovskis per savo gyvenimą išrado nemirtingumo receptą, o dabar vienas klajoja po pasaulį ieškodamas sau vietos. Taip pat su jo pagalba į viduramžius pradingsta Žygis ir Augis, supykdę didįjį magą abejonėmis, ar jis magas, ir dar nemirtingas. Ten berniukai patiria daugybę nepamirštamų ir įsimintinų nuotykių. O Berta lieka su magu Tvardovskiu ir stengiasi grąžinti draugus atgal į XXI a. Per pirmąjį bandymą juos susigrąžinti vietoje berniukų buvo iškviestas penkiolikmetis Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Nuo to atsitikimo Bertai teko rūpintis ir magu Tvardovskiu, ir Žygimantu Augustu, besistebin�?iu XXI a. gyvenimu ir nagrinėjan�?iu istorijos šaltinius apie save, jo Lietuvos valdymą ir meilę, kurios dar nelabai supranta.

Knyga yra išties labai įdomi. Mane ji sudomino nuo pirmo puslapio, negalėjau atsitraukti, tad teko skaityti ir naktimis, nors ryte reikėdavo anksti keltis. Aišku, knygoje yra daug netikėtumų: kai pirmą kartą Tvardovskis bandė grąžinti Žygį ir Augį atgal į dabartinius laikus, buvau įsitikinusi, kad jie tikrai grįš, ta�?iau iš po žemių išdygo Žygimantas Augustas. Pagalvojau: tai bent sutapimas, dviejų berniukų vardai išties yra kaip karaliaus. Tai buvo klaida, dėl kurios Tvardovskis labai graužėsi, bet vėliau atgavo savo pasitikėjimą.

Knyga yra originali ir pareikalavusi daug darbo – rašytoja užtruko dvejus metus, ieškodama informacijos apie Lietuvos Renesansą ir to meto architektūrą. Buvo įdomu skaitant knygą gauti ir istorinių žinių, istoriniai fragmentai netrukdė toliau skaityti. Įsivaizdavau Renesanso laikų žmones, statinius, galėjau lyginti šių laikų Vilnių su to meto Vilniumi – kuo jie yra panašūs ir kas per tą laiką pasikeitė. Aš gyvenu Vilniuje ir man buvo įdomu sužinoti daugiau apie miestą ir jo paslaptis.  Man Lietuvos istorija labai įdomi, tad ši knyga praturtino mano žinių bagažą.

Man buvo įdomios senovės žmonių reakcijos į šiuolaikinius prietaisus. Žmonės niekaip negalėjo suprasti, kaip judėjo paveiksliukai kažkokiame aparate (kino kameroje), ir visa tai vadino raganavimu. Karalienė Bona domėjosi išradimais, tad nebaudė Žygio už jo keistąjį nusikaltimą. O Žygimantui Augustui, atsitiktinai atsidūrus XXI a., kai kurie išradimai atrodė pavojingi, ta�?iau įdomūs. Dabar šiuolaikiniai žmonės, manau, negalėtų išbūti be išmaniųjų technologijų net kelių dienų. Ką jau kalbėti apie išgyvenimą viduramžiais.

Man labai patiko knygos viršelis. Jis perteikė knygos siužetą ir atspindėjo knygos pavadinimą. Iš pat pradžių, kai pradėjau skaityti knygą, mąs�?iau, kodėl autorė pasirinko būtent tokį knygos pavadinimą. Bet įpusėjus knygai supratau, kad pilnatis gali daug ką lemti, mat tik švie�?iant pilna�?iai galima matyti vaiduoklius, kitas keistas būtybes ir galbūt grąžinti dingusiuosius...  „Mėnulis liabai padėti, kai toks reikalas, jis gali ištraukti viską iš žemės ir iš žmogaus sielos gelmių...“ – teigė Tvardovskis.

Knyga labai tinka paaugliams, nes joje kalbama apie tvirtą draugystę, ištikimybę, pagalbą kitiems. Autorė nori pasakyti, kaip svarbu turėti žmogų gyvenime, kuriuo gali pasitikėti, kaip svarbu jo neprarasti ir kaip svarbu tapti žmogumi, kuriuo galėtų pasitikėti kiti. O mūsų gyvenime to tikrai trūksta.

Aida Kuznecovaitė,
Vilniaus „Ryto“ progimnazija,
7 klasė

Konkursas moksleiviams.