Skaitymo metai - Galbūt gyvenimas tėra eksperimentas?

Galbūt gyvenimas tėra eksperimentas?

2016-02-04

 

„Eksperimentas gyventi“ – tai 2015 m. išleistas Dainos Opolskaitės romanas. Tai yra antroji autorės knyga. Ši knyga yra apie globos namuose augan?ią asmenybę bei jos išėjimą į pasaulį.

Pagrindinė veikėja pasakoja apie gyvenimą vaikų globos namuose, kuriame išlieka tik stipriausieji. Jokios šilumos, jokių jausmų. Gyvenimas globos namuose panėšėjo į džiungles su savais įstatymais, kurių nevalia pažeisti. „Nuolatinė įtampa, nesaugumo jausmas, kovos, triukšmas, ašaros, nurodymai, keiksmai, riksmas ir šnabždesys liejosi ir sudarė vieną gaudesį, kurio apsvaiginta gyvenau kaip bitė avilyje“, – taip savo gyvenimą vaikų namuose apibūdina knygos herojė. Ji negali sulaukti, kada pagaliau ištrūks į laisvę. Ta?iau laisvė nėra tokia saldi, kaip įsivaizduojama...

Kai perskai?iau knygos aprašymą, šiek tiek nusivyliau, nes pagalvojau, kad bus eilinė istorija apie gyvenimą vaikų namuose, ta?iau jau pats pirmas knygos puslapis sudomino, kadangi knygos pasakotoja iškelia klausimus: „Pirma: kas atsitiko Geniui ir Beatai. Antra: kodėl aš nužudžiau Magdaleną. Ir tre?ia: kaip mano gyvenime atsirado Ulrikas.“ Ir man labai norėjosi sužinoti atsakymus į šiuos klausimus kuo grei?iau, todėl skai?iau toliau. Manau, tai puikus būdas pritraukti skaitytojo dėmesį.

Man labai patiko, kad šis kūrinys yra drąsus, atviras, nedirbtinis. Nėra nuslepiama blogoji gyvenimo pusė, tiesa yra tiesiog išrėžiama į akis, o ?ia jau skaitytojo reikalas, ar priimti ją, ar ne. Gyvenimas globos namuose yra be galo žiaurus, nes jei parodysi esąs silpnas, bejėgis, išlikti šansų praktiškai nėra. Beatos ir Konstanto nemėgo vien todėl, kad jie buvo silpnesni, jautresni už kitus. Ta?iau ko galima tikėtis iš žmonių, kurie nė nežino, kas yra šilti jausmai, žmonių, kurie augo be meilės, gėrio, dėmesio? Ir nėra ko stebėtis, kad net atsiradus globėjams blogi jausmai išlieka, juk prie meilės, rūpinimosi bei dėmesio staiga nepriprantama, ypa? kai šie jausmai tokie svetimi. Tų vaikų gyventi niekas neišmokė, todėl kiekvienas ieško savęs bei savo vietos pasaulyje taip, kaip sugeba...

Autorė užsiminė, kad ši knyga turėjo būti skirta suaugusiesiems, bet ji puikiai tinka ir paaugliams, nes šios knygos istorija būtent ir yra apie juos.

Ši knyga man labai patiko, nes ji nebuvo eilinė knyga apie tas pa?ias problemas. Įdomu tai, jog nė karto nebuvo paminėtas pagrindinės veikėjos vardas, o į ją nuolatos kreipiamasi vabalėli, paukšteli, žuvele, todėl man pasirodė, kad į ją nežiūrima kaip į asmenybę. Ši knyga, kaip pati autorė sakė viename pokalbyje, yra provokuojanti, ji gali arba labai patikti, arba nepatikti visiškai. O man ši knyga patiko, ypa? pabaiga – tarsi džiaugsmo lopinėlis prislėgtos nuotaikos kūrinyje. Knygą rekomenduo?iau  perskaityti visiems paaugliams, jei tik jų nebaugina rūsti gyvenimo realybė.

Dominyka Buiko,
Vilniaus „Ryto“ progimnazija,
8 klasė

Konkursas moksleiviams.

 

 

 

Organizatoriai

Partneris

Informacinis partneris

Siekdami užtikrinti efektyvų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai. Slapukų politika