Daina Opolskaitė „Eksperimentas gyventi“

2016-02-05

 

Dainos Opolskaitės knygą „Eksperimentas gyventi“ pasirinkau visiškai atsitiktinai. Daug negalvojau, nesirinkau tik išgirdau mūsų mokyklos bibliotekininkės atsiliepimą, jog šią knygą verta paskaityti ir jaunam, ir suaugusiam žmogui. Todėl nusprendžiau ją perskaityti. Tai kūrinys, kuris ver�?ia ne tik pafilosofuoti – mums į veidą sviedžia skaudžią tiesą, jog vaikams, gyvenantiems be tėvų, yra kur kas sunkiau ir sudėtingiau, nei mums atrodo. Tad knygoje gvildenamos aktualios, vaikų namuose gyvenan�?ios mergaitės ir bendrą likimą turin�?ių vaikų  problemos.

Knygos pagrindinė veikėja, kurios vardas neatskleidžiamas, auga vaikų namuose. Atrodo, kas �?ia įdomaus, juk daugelis vaikų ten gyvena ir daugelis jau žino, kad gyvenimas ten ne rožėm klotas. Ta�?iau knygoje didžiausias dėmesys krypsta ne į gyvenamąją aplinką, bet į mergaitės charakterį, mąstymą, pasaulio suvokimą, mėginimą išgyventi šį žiaurų gyvenimo eksperimentą. Labiausiai mane sužavėjo, jog visa istorija, nepridedant jokių pagražinimų, pasakojama žiūrint mergaitės akimis ir taip atsiskleidžia jos gyvenimo suvokimas. Ji stebi visa, kas dedasi tuose namuose: nuo dėmesio trokštan�?ios Beatos, kuri taip ir nepriprato prie gyvenimo vaikų namuose ir kurios mergaitė negali pakęsti, iki bjauraus ir pavojingo tipelio Geniaus. Būdama vaikų namuose, ji mato tai, ko paprastai net auklėtojai nežino. Problematiškas Genius kelia pavojų visiems, be paliovos skriaudžia aplinkinius, ta�?iau pagrindinė knygos veikėja nesugeba imtis jokių veiksmų, atrodo, kad ji nesupranta, jog šį eksperimentą išgyvena ne ji viena. Tai priveda net iki savižudybių. Ta�?iau ji, nors ir būdama tik stebėtoja, pati išgyvena skausmingų akimirkų. Be perstojo galvoje sukasi mintis, kad Dievo nėra, ją �?ia paliko vieną. Negali pamiršti ir didelio sukrėtimo – Beatos mirties.

Merginos gyvenimas pakrypsta visai kita linkme kai ją įsivaikina vieniša moteris. Atsiskleidžia dar viena merginos charakterio pusė, ir tai dar vienas mane sudominęs dalykas. Jai atrodo, kad globėja ją pasiėmė tik dėl savanaudiškumo. Toks požiūris tikriausiai susiformavo dėl to, kad prieš daugelį metų ją kažkas paliko ir taip gimė nepasitikėjimas aplinkiniais. Tik dabar mergina pradeda pažinti tikrą pasaulį, ir tai tampa šiek tiek komplikuota. Ji per daug greitai stengiasi viską aprėpti, tampa abejinga globėjos bėdoms, atrodo, kad viskas, ką mergina daro, yra teisinga.  Būdama vos 17 pastojo, ta�?iau tai jai neatrodė klaida, nes žinojo, kad niekada savo vaiko nepaliks. Taip, kaip kažkada kažkas paliko ją.

Taigi apibendrindama galiu pasakyti, jog ši knyga patraukli tuo, kad į vaikų gyvenimą vaikų namuose pažiūrima pro padidinamąjį stiklą. Viskas lyg sukasi apie vieną merginą, ta�?iau tai vyksta ne vien jai. Knygoje atskleidžiamos aktualiausios problemos, rūpimos visais laikais. Ši knyga puikus kirtis tiems, kas mano, jog gyvenimas be tėvų gali būti kaip linksmas nuotykis ir nesuvokia, kas vyksta tarp vaikų namų keturių sienų.

Rūta Utakytė,
Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija,
III g kl.

Konkursas moksleiviams.