Nereikalingi žmonės, užduotis – išlikti

2016-02-08

 

 

Šis romanas yra antroji autorės knyga, bet pirmoji, skirta paauglių auditorijai. „Eksperimentas gyventi“ – tai knyga apie merginą, augusią vaikų globos namuose, kuri pasakoja apie tų namų auklėtinių problemas, nepritapimą visuomenėje. Sunku išlikti ir pradėti gyvenimą savarankiškai, kai visą laiką tenka eksperimentuoti, nes kaip teisingai gyventi, nėra žinoma. Vaikai, augantys globos namuose, jau�?iasi bejėgiai, nereikalingi ir abejingi aplinkai, nes nuo pat pradžių ne savo noru jie tampa savo gyvenimo šeimininkais.

Kūrinio pradžioje pagrindinės veikėjos akimis yra apibūdinami vaikų, augan�?ių be tėvų, namai. Vardo mergina neturi, nes vaikų globos namuose jis ir nereikalingas. Pristatomi darbuotojai: budėtoja Liudmila lyginama su „slaptąja agente“, Zenonas, einantis ūkvedžio pareigas, – su „žiurkėnu“. Medicinos seselė Andželika – senmergių senmergė. Toliau romane supažindinama su vaikų globos namų auklėtiniais: tai niekam nepatinkanti Beata, geriausia merginos draugė Dominyka, svajojanti tapti modeliu ir turinti siaubūną vaikiną Genių, tylus, atrodo, meninių sugebėjimų turįs Konstantinas. Pagrindinė veikėja prisibijo Geniaus, ir, kaip paaiškėja vėliau, ne be reikalo. Jo aukos – Beata ir Konstantinas. Autorė įtaigiai perteikia, kaip jaunuolių netektys tuose namuose nieko nejaudina, gyvenimas �?ia teka toliau sava vaga, globotinių nepasigendama: „Beatos nebeliko. Daugiau jos nė vienas nematėme. Ryte mūsų laukė du didžiuliai autobusai, visi netikėtai buvome išvežti į ekskursiją.“ Panašiai atsitiko ir su vargšu Konstantinu: „Konstantinas pas mus taip ir negrįžo.“ Romane ryškinama šiandien labai aktuali paty�?ių tema. Vos pajutę kito žmogus silpnumą, žmonės ima šaipytis, todėl atvirai reikšti savo jausmų nederėtų,  ypa�? tokioje įstaigoje kaip ši. Manau, autorė norėjo parodyti vienišo žmogaus, kuris niekam nerūpi, bejėgiškumą šiame gyvenime, kai esi užgauliojamas, o pasiguosti nėra kam. Net pati pasakotoja nuolat galvodavo, kaip pažeminti Beatą, ir džiaugėsi, radusi progą. Tokioje aplinkoje užaugusi mergina atiduodama globėjai. Su šiuo pasikeitimu atsiranda nauja mokykla, dar nepatirtų jausmų, o skaitytojui – ir įdomesnių nuotykių.

Mergina vaikų globos namuose yra stebėtoja. Apie save ji daug nepasakoja, bet stebi kitų gyvenimą ir spėlioja, kas tam žmogui gali nutikti ateityje. Pasakotoja seka globotinių veiksmus, taip išsiskirdama iš kitų vaikų, o išėjusi gyventi su globėja pasikei�?ia. Ji po pamokų klaidžioja miesto gatvėmis ir tai jai visai įdomu: „Visomis gyslomis jau�?iau srūvant neaprėpiamą laisvę, kuri svaigino dar nepatirtais pojū�?iais.“ Gyvendama su globėja mergina jau�?iasi nesaugi, bijo reikšti savo jausmus. Susipažinus su vaikinu Viktoru, vagių gaujos vadu, merginą užplūsta nauja jausmų banga, ji jau�?iasi mylima ir saugoma. Pamažu gauja ją prisijaukina ir įtraukia į savo juodus darbelius.

Nevykėlė – norisi sakyti apie pagrindinę veikėją, kai skaitai, kaip jai nesiseka nei vaikų namuose, nei persikėlus gyventi pas globėją Magdaleną. Ją persekioja nelaimės arba ji pati jas atranda. Plėšikaujan�?ių vyrukų kompanijoje, regis, atranda ramybę, praeities nesėkmės tarsi užmirštamos, ta�?iau apgaulinga idilė išsisklaido. Net gimęs kūdikis jai neatrodo kaip laimė, veikiau bausmė. Vis dėlto pabaigoje matome ją, besikabinan�?ią į gyvenimą taip, kaip išmano. Skaitytojas gali atsikvėpti – po tiek gyvenimo siųstų išbandymų ir nuopuolių ji, regis, sugebės atsitiesti.

Vaikų globos namuose mergina dažnai mąstydavo apie Dievą: „Pasaulyje, kuriame gyvenau, niekada nebuvo Dievo.“ Po išsiskyrimo su Viktoru jai atrodė, kad Dievas visai neegzistuoja: „Argi Dievo iš tikrųjų nėra?“ Tik būdama su sūnumi ji suprato, kad Dievas visą laiką buvo šalia: „Dievas visą laiką gyveno manyje. Tik aš jo nema�?iau, negirdėjau, nepastebėjau.“

Romanas lengvai skaitomas, istorija pasakojama sklandžiai, ta�?iau palie�?iama jautri tema, dėl kurios atvirumo knyga ne kiekvienam skaitytojui galėtų patikti. Skaitydamas šį romaną tu susiduri su šokiruojan�?iomis situacijomis, kurios tau atrodo nerealios, nes gyveni su mylin�?iais tėvais, kurie tavimi rūpinasi, tau padeda, o vaikų namų globotiniams šeima – tik svajonė, kuri vargu ar išsipildo. Tik pradėjęs skaityti šią knygą, tu supranti, kad tavo gyvenimas nuostabus. Manau, kad autorė šiuo romanu ir siūlo skaitytojui paaugliui apie tai pagalvoti, ta�?iau romaną verta perskaityti ir vyresnio amžiaus auditorijai.

Augustas Špėlys,
Vilniaus „Ryto“ progimnazija,
8 klasė

Konkursas moksleiviams.