Daina Opolskaitė Eksperimentas gyventi

2016-02-08

 

 

Paėmęs į rankas knygą ,,Eksperimentas gyventi” buvau gana skeptiškai nusiteikęs, nes iš manęs skaitytojas prastas. Visada pamirštu knygos turinį ir vėliau manau, jog laiką praleidau veltui ir geriau bū�?iau užsiėmęs kita veikla.

Šį kartą buvo visai kitaip. Net pats nustebau. Knyga buvo tikrai įdomi ir ne tokia kaip kitos. Šioje knygoje žmogaus gyvenimas perteikiamas labai tikroviškai. Pavyzdžiui, visi žmones, net ir šventieji, per savo gyvenimą buvo bent kartą nusikeikę, o kažkodėl daugumas knygų herojų, net velnio Pin�?iuko burnos, yra labai „švarios”. Keista, ar ne? Ši knyga tuo ir išsiskiria iš mano anks�?iau skaitytųjų. Kai kurie veikėjai nusikeikia, tai jiems suteikia tikroviškumo. Knygos turinys tampa dar tikroviškesnis dėl to, kad joje žmogaus gyvenimas gali pasikeisti per akimirką,  iškyla klausimas: kas bus toliau?

Jei skaitydavau knygas, tai visada rinkdavausi tokią, kuri neatspindi tikrovės. Rinkdavausi fantastines knygas. Manydavau, jog tik tokios knygos yra įdomios. Bet perskaitęs „Eksperimentas gyventi” supratau, kad knygos, kurios perteikia tikrovę, yra ne tik labai įdomios – jos išmoko daugybės dalykų. Pavyzdžiui, kurių žmonių reikia saugotis, o kurių ne, kad ir kokie nedraugiški atrodo. Knygoje pasakojama apie mergaitę, kuri gyvena vaikų namuose. Ji žino, kas yra draugai, o ko reikėtų pasisaugoti. Staiga jos gyvenimas apsisuka kardinaliai. Ją įsivaikina moteris,  gyvenanti viena. Deja, mergina jau�?iasi nesaugi tos moters namuose ir nori surasti mieste vietą, kur ji jaustųsi saugesnė. Eidama paupiu atsitiktinai susipažįsta su vaikinu, ir taip prasideda dar vienas merginos gyvenimo etapas. Deja, globėja suserga, o mergaitė nusprendžia ją „pribaigti”, praneša besilaukianti, moteriai pasidaro visai blogai ir ji miršta. Mergaitė susikuria savo gyvenimą tame pa�?iame name, kurį jai paliko mirusi moteris.

Kiekvienas, perskaitęs šią knygą, gali suprasti, kad žiaurus gyvenimas dažnai padaro žiaurų patį žmogų.  Manau, kad ją reikėtų perskaityti visiems, kurie buvo lepinami tėvų ir sužinoti, koks kartus gali būti gyvenimas.  Reikia patirti ir džiaugsmo, ir skausmo, nes kaip rašoma Adomo Mickevi�?iaus „Vėlinėse”, „Kas šios žemės vargų nepatyrė, / Tas saldybių dangaus neragaus.”

Karolis Grigaliauskas,
Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija,
III g klasė

Konkursas moksleiviams.