Vaikų namų įsivaizduojama idilė

2016-02-08

 

 

Pirmą kartą apie Dainos Opolskaitės knygą pavadinimu „Eksperimentas gyventi“ sužinojau dar tada, kada ji buvo ką tik išleista. Tiesiog naršiau internete geros, akį traukian�?ios knygos ir atradau šią. Mane ji sužavėjo savo labai įdomiu aprašymu ir tikrai nesigailiu ją įtraukusi į savo kuklųjį knygų sąrašą.

Šioje knygoje autorė pasakoja apie našlaitės, augusios vaikų namuose, gyvenimą ir įrodo, kad net ir žmogus, augęs be meilės ir nežinantis, kas yra nuoširdūs mamos apkabinimai, nuoširdus rūpestis ar mylin�?ios akys, gali pamilti.

Pagrindinė knygos veikėja kartu su kitais likimo nuskriaustais našlai�?iais savo ankstyvosios paauglystės dienas leido vaikų namuose. Čia visi našlai�?iai turėjo būti stiprūs, nepasiduoti ir nesiskųsti. Kiekvienas norėjo turėti gerą draugą, kuris atstotų tvirtą užnugarį nuo visų paty�?ių ir nemalonumų. Taip pat noriu paminėti, kad vaikų namų pastatas buvo padalintas į dvi dalis – viena pusė mergai�?ių, kita – vaikinų:  „Visi kartu mes veikėme kaip baterija, kurios viename gale yra pliusas, o kitame – minusas. Nors ir stengėmės funkcionuoti kaip du atskiri organizmai, pliusas neišvengiamai traukdavo minusą, ir atvirkš�?iai.“

Knygos kulminacija prasidėjo tada, kai knygos veikėją imasi globoti senyvo amžiaus moteris  Magdalena. Tiesa, Magdalenos ir mergaitės santykiai nebuvo gražūs… Knygos veikėja nekentė globėjos, nesišnekėjo su ja, linkėjo jai tik pikto, o kai Magdalena atsidūrė ties mirties slenks�?iu, mergaitė nepadėjo jai, o atvirkš�?iai – padarė taip, kad ji mirtų.

Begyvendama pas Magdaleną, knygos veikėja dažnai išeidavo iš namų ir sėdėdavo savo pamėgtoje vietoje. Būtent ten ji susipažino su vyresniais vaikinais, su kuriais vėliau apsigyveno jų būste – garaže. Šitoje siužeto vietoje mergaitė pradeda vogti, įsimyli, patiria netektį ir bando išgyventi savo gyvenimo eksperimentą.

Šis romanas  man labai patiko, ta�?iau galiu pasakyti, kad tik nuo pusės. Man nelabai patiko kūrinio pradžia. Pirmiausia, užkliuvo per daug užtęstas knygos veikėjos samprotavimas apie Dievą, pasaulį ir kitus dalykus. Tai yra įdomu, bet kai to yra per daug – pradeda atsibosti. Taip pat manau, kad per daug smulkiai pasakojama apie vaikų namų aplinką ir jos darbuotojus. To galėjo būti truputį mažiau.

Ta�?iau, romanui įpusėjus, atsiranda veiksmas, intriga ir didžiulis noras kuo grei�?iau sužinoti šio kūrinio pabaigą. Knyga pasidaro tokia įdomi, kad neįmanoma nuo jos atsiplėšti, o perskaitęs supranti, kad tai nėra eilinė pagražinto siužeto knyga apie vaikų namuose gyvenan�?ius vaikus. „Eksperimentas gyventi“ autorė puikiai sugeba atskleisti pagrindinės veikėjos jausmus nieko nepagražindama, o tai suteikia romanui gyvybingumo bei originalumo.

„Tai atviro nervo kūrinys, kuris gali daugeliui nepatikti. Kai kas net nepajėgs jo skaityti dėl nežmoniško sunkumo, slegian�?ios nuotaikos, ta�?iau rašydama nesistengiau įtikti visiems“, – sako autorė. Pritariu autorės nuomonei, kad šis kūrinys gali ne visiems patikti, ta�?iau pabandyti tikrai verta.
 

Greta Go�?elkytė,
Vilniaus „Ryto“ progimnazija,
 8 klasė

Konkursas moksleiviams.