Skaitymo metai - Laiškas (komentaras) knygos autorei

Laiškas (komentaras) knygos autorei

2016-02-08

 

 

Gerbiama rašytoja Renata Šerelyte,

perskai?iau Jūsų knygą „Rebekos salos“ ir man kilo daug min?ių bei apmąstymų, kuriuos nusprendžiau pateikti kaip skaitytojos nuomonę.

Pagrindinė veikėja Rebeka romano pradžioje atrodė pasipūtusi, arogantiška paauglė, kurianti intrigą ir žadinanti skaitytojo smalsumą: „O kas ir kaip bus toliau?“

Mane nustebino Jūsų taiklus kasdieniniame gyvenime dažnai sutinkamų detalių panaudojimas, many?iau, tai prikausto skaitytojo dėmesį, norisi versti puslapį po puslapio.

Vėliau, kai Rebeka nusikelia į paslaptingąsias salas, veiksmas sulėtėja, rodos, viską matai lyg pro miglos uždangą. Pirmasis naujojo skaitymo įspūdis buvo nepaprastai įdomus, bet vėliau jis tapo monotoniškas ir nuobodokas.

Toliau skaitydama supratau, jog Rebekos vidinis pasaulis iš lėto kei?iasi, ji pamažu suvokia, kas yra vienatvė ir kaip svarbu turėti draugą, tikėti stebuklais, nebūti savanaudiška ir atsižvelgti į kitų norus...

Kiekviena sala – vis kitokia gyvenimo pamoka ir patirtis. Man labai patiko Onos Marijos personažas. Tai žmogus, kėlęs Rebekai pasidygėjimą ir pasišlykštėjimą, bet išugdęs jai patį stipriausią jausmą – meilę. Skaitydama apie Rebekos mo?iutę prisiminiau savąją, jos pamokymus. Knyga puikiai sukelia asociacijas skaitytojui, tarsi įasmenina skaitytoją į Rebekos personažą. Ne visi mergaitės sutikti personažai buvo teigiami. Rebekos tėvas – talentingas režisierius, bet dažnai išgeriantis, ta?iau savo buvimu saloje įrodęs mergaitei, jog ne viskas šiame pasaulyje yra gražu ir tobula.. Tokia realybė mane tiesiog pritrenkė...Tėvo draugė Miranda nesąmoningai padėjo mergaitei suvokti, kad mamos meilės niekas neatstos, ir Rebekos širdyje gimė naujas jausmas – ilgesys.

Paauglė, taip keistai atsidūrusi salose, taip pat keistai ir dingo iš jų... Vėl atsiradusi savo kambaryje, mergaitė pirmiausiai pažvelgė į mamą, bet šįkart ją matė kitokią. Dabar Rebeka įžvelgė ne tik išorinį, bet ir vidinį mamos pasaulį, tarytum nukeliavo į motinos salą.

Veidrodis. Tai graži tarpinė priemonė tarp salų ir kasdieninio gyvenimo. Pirmasis mergaitės atspindys sugrįžus buvo pasikeitęs, tarsi kvie?iantis skaitytojus nukeliauti į savo vidinio pasaulio salas...

Mano manymu, ši knyga skirta mąstan?iam jaunimui, geban?iam analizuoti ir norin?iam save pakeisti.  Įdomu skaityti, nes tarsi keliauji kartu su Rebeka, įvykių ratas sukasi, daug patyrimų, išgyvenimų, bet viskas šiek tiek neįtikėtina, nes paauglė per daug gudri, mąstymu praauganti savo bendraamžius.
 
Gerbiama rašytoja, noriu atvirai pasakyti, kad man labiau patiko Jūsų knygos apie Krakatukus, o ne „Rebekos salos“, nes šiame romane pasakojimas per daug platus. Nepaisant to, labai mėgstu Jūsų knygas ir linkiu kūrybinės sėkmės ateityje.

Pagarbiai -

skaitytoja Ainė Žygaitė, Kauno Dainavos pagrindinės mokyklos 8b klasės mokinė.

 

Konkursas moksleiviams.

Organizatoriai

Partneris

Informacinis partneris

Siekdami užtikrinti efektyvų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai. Slapukų politika