Mano nuomonė apie knygą „Rebekos salos“

2016-02-09
 

Visų pirma, perskaitęs knygos pabaigą, pagalvojau, jog šis kūrinys bus samprotavimai apie gyvenimą kaip O. Valdo „Doriano Grėjaus portretas“, ta�?iau mano nuojauta sakė, jog ši knyga bus apie merginą, kuri skundžiasi savo gyvenimu, nors gyvena visai gerai. Deja, taip ir buvo... Ta�?iau iš pradžių aš norė�?iau paminėti tai, kas man patiko.

Įvykis su patikėtine knygos pradžioje buvo įdomus. Man patiko pats salų konceptas: kiekvienam savo sala, kurias jungia laivas. Visos situacijos šioje knygoje yra gana realios ir man tai patiko: ir prasigėręs menininkas tėvas kiaulė, ir rašytoja mama, bandanti išžudyti savo knygos veikėjus, ir visi įdomūs įvykiai su senele, ir net Anos Marijos istorija.

Ta�?iau ne viskas man patiko. Visų pirma, perėjimas iš realybės į fantaziją buvo labai neaiškus, man kelis kartus reikėjo perskaityti tą vietą, kad supras�?iau, ar aš nieko nepraleidau. Skaitydamas šią knygą aš nuolat kreipiau dėmesį į Rebekos emocijas. Beveik visoje knygoje ji buvo pikta ir suniurusi. Aš tą suprantu. Yra tokių merginų, ta�?iau galiausiai knygos pabaigoje ji nė kiek nepasikei�?ia. Žinoma, ji įgijo patirties, žinoma, ji patyrė įvairių emocijų: liūdesį, nusiminimą, ta�?iau galų gale ji išliko tokia pati (gal ne tokia didelė egoistė) ir tai nebuvo vien tik dėl Anos Marijos mirties. Man atrodo, kad istorija mažai ko pamokė Rebeką: „Na, ir nereikia! Ir nerašyk!.. Niekam tas tavo rašymas nereikalingas!.. Tavo knygos – lyg sauskelnės. Perskaitei ir išmetei“ (p. 178).

Man ši knyga nepatiko. Nežinau, ar todėl, kad ne taip skai�?iau, ar todėl, kad pusė jos yra Rebekos skundimasis, ar todėl, kad tiesiog ji buvo ne man parašyta. Ta�?iau „Rebekos salos“ tikrai moderni knyga (dėl visų dabartinių parduotuvių, telefonų, buitinės kalbos...). Ir joje tikrai yra paslėptų gilesnių min�?ių, bet man ji tiesiog nepatiko. Nemanau, kad ją rekomenduo�?iau kitiems.

Mindaugas

 

Konkursas moksleiviams.