Organizatoriai
Partneris
Informacinis partneris
Lina BuividaviÄ?iÅ«tÄ—. Å iaip-taip-visaip apie raganų bÅ«tį
2016-02-10
Apie raganÄ… ŠiokiÄ…tokiÄ…: pasaka / Tomas DirgÄ—la; dailininkÄ— Dalia KarpaviÄ?iÅ«tÄ—. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2014. – 66p. – ISBN 978-9955-811-74-9
Ragana – anaiptol ne naujas personažas ir pasaulinÄ—s, ir lietuvių literatÅ«ros kontekste. Šios ryškios, dažniausiai ne itin pozityvios veikÄ—jos su kaupu pilna ne tik sakmÄ—se ir pasakose, bet ir suaugÄ—liams skirtoje literatÅ«roje bei kine. Iki šiol šiurpstu, prisiminusi „panaitÄ™“ raganÄ… pagal Nikolajaus Gogolio apysakÄ… „Baubas“ 1967 m. Konstantino Jeršovo ir Georgijaus KropaÄ?iovo pastatytame filme, kurį žiÅ«rÄ—jau bÅ«dama trylikametÄ—. Pozityvesnį ir nuotaikingesnį raganos vaidmenį Ä—mÄ—si kurti vienas žymiausių vokieÄ?ių vaikų literatÅ«ros kÅ«rÄ—jų Otfrydas Proisleris. Jo „RaganiukÄ—“ (į lietuvių kalbÄ… pirmÄ… kartÄ… išversta 1975 m.) – žaismingas ir nuotaikingas pasakojimas apie kiek naivokÄ…, nuoširdžiÄ… ir geraširdÄ™ raganaitÄ™. Gerosios kerÄ—tojos savybÄ—mis pasižymÄ—jo ir ragana Piesta Martyno VainilaiÄ?io įstabioje mitologinÄ—je pasakoje „BruknelÄ—“ (1991 m.). Taigi – raganų mÅ«sų kultÅ«roje daug ir įvairiausio plauko. O kuo gi išsiskiria Tomo DirgÄ—los sukurtoji – Šiokiatokia?
Jau pats knygos pavadinimas suponuoja, jog pernelyg didelio rimtumo iš šios raganaitÄ—s verÄ?iau nesitikÄ—ti. Autorius vengia priskirti personažą kokiai nors vienai moralinei kategorijai, opozicinÄ—ms gera-bloga, galima-negalima ašims. Šiokiostokios šiokiame tokiame charakteryje yra visko, tik pastovumo – mažai. Ragana drÄ…siai „matuojasi“ ir keiÄ?ia profesijas – nepavykus tapt dainininke, veržias skint poetÄ—s laurų, Ä?ia įsigyja, Ä?ia jau parduoda automobilį. SudaromÄ… personažo charakterio ir bendrosios eklektikos įspÅ«dį tarsi pateisina pasirinkta nonsenso žanro poetika. Rasos MilerytÄ—s interviu „Bernardinai.lt“ portale pats autorius pripažįsta nonsenso žanro (ypatingai, šio žanro atstovo lietuvių vaikų literatÅ«roje Vytauto V. Landsbergio) įtakÄ… savo kÅ«rybiniams ieškojimams: „Kas tiesa, tas ne melas – žengiant pirmus žingsnius kažkokių įtakų išvengti sunkoka. O dar sunkiau lyg niekur nieko prasilenkti su Rudnosiuku ar pro vienÄ… ausį įsileidus kokias obuolių pasakas jas tuojau pat išleisti pro kitÄ…. Neišleidau, štai – ir įkvÄ—pÄ—! Sykį su nonsensu susibiÄ?iuliavus, ne taip lengva imti ir atsibiÄ?iuliauti...“[1]
TaÄ?iau nonsensas – nonsenu – meninÄ—s knygos vertÄ—s vien įtakomis ir žanro pasirinkimu, žinoma, nepamatuosi. Ir eklektikÄ… ne visada tuo pateisinsi. Taigi – kas slepiasi už „šiokiotokio“ naratyvo? Knygos siužetas sukasi apie įvairius raganaitÄ—s gyvenimo epizodus – profesijos, santykių, nuotykių, vaikystÄ—s detalÄ—s mozaikos principu inkorporuojamos tekste. KÅ«rinio laikas sukasi spirale – pagrindinį diskursÄ… – Šiokiostokios pasaulyje patiriamus nuotykius – košia ekskursai – minÄ—tini skyriai apie Katino PelÄ—s vardÄ…, sapnas apie turgų – ir vÄ—l pasiÅ«loma grįžti į pradžiÄ…. Ä®domiausias ir vertingiausias iš tokių ekskursų yra pateikiamas kÅ«rinio pabaigoje – tai pasiÅ«lymas pažvelgti į raganos tapsmo „šiokiatokia“ klodus skyriuje „Grįžkime į vaikystÄ™“. PastarÄ…jį ir sapno epizodus perskaiÄ?iau kaip sÄ…moningai ar nesÄ…moningai autoriaus pasirinktos psichoanalitinÄ—s teorijos taikymo viražus. Skaitytojui paaiškÄ—ja, kodÄ—l ragana nei šiokia, nei tokia, ir kodÄ—l gyvenime jai anaiptol ne visada sekasi – pasirodo, raganaitei trÅ«ko tÄ—vų dÄ—mesio ir dar teko prisitaikyti prie nelengvo dichotomiško raganų – žmonių pasaulio taisyklių: „Kai raganaitÄ—s tÄ—vai skaitÄ— paskaitÄ… Veneroj, kaimynystÄ—j ŽemÄ—je apsigyveno berniukas. Paprastas žmogus. Su tokiais Šiokiaitokiai buvo draudžiama kalbÄ—ti. Bet niekas nedraudÄ— dainuoti“ (p. 51). Gražiai paaiškinama melancholiškosios ir poetiškosios raganos sielos dalies kilmÄ—: „Šiokiatokia gyveno viena – tais tamsiais laikais dar nebuvo nei darželių, nei senelių (atsirado tik po dviejų metų). RaganaitÄ— iš vienatvÄ—s sukÅ«rÄ— dainelÄ™“ (p. 47).
MeilÄ—s reikia ir raganoms – tai jau tikrai – o jos trÅ«kumÄ… patyrusi knygos herojÄ— iš tikrųjų yra nei šiokia nei tokia – truputį pikta (geriausiai atsiskleidžia santykiuose su durų meistru-laiškanešiu), truputį garbÄ—troška (skyriuje „Šiokiostokios dainininkÄ—s karjera“), truputį melancholiška, svajotoja, romantikÄ— ir poetÄ— (gausÅ«s poetiniai intarpai ir raganos tapimo poete kanÄ?ios bei džiaugsmai skyriuje „Kaip Šiokiatokia gal net ir poete tapo“), truputį buitiška, bet nelabai praktiška (automobilinio siužeto viražai), labai sapnuotoja („Gana linksmas sapnas apie turgų), truputį pasakiška (metatekstualÅ«s, modifikuoti „RaudonkepuraitÄ—s“ pasakos motyvai – pastarieji, manau, vykusiai parinkti ir turÄ—tų sukelti atpažinimo džiaugsmÄ… vaikams). Taiklus ir psichoanalitinÄ—ms teorijoms, ir raganos personažo vidinÄ—ms taisyklÄ—ms paslÅ«stantis jau minÄ—tas sapno epizodas – Šiokiatokia susapnuoja vaikystÄ—s draugÄ… ir bÅ«simÄ… mylimÄ…jį StasiukÄ…, kuris, kaip vÄ—liau pasirodo, visada buvo netoliese, reikÄ—jo tik garsiau pašaukti. Taip pateisinamas ir kuriamas charakteris – kokia ragana be trupuÄ?io burtų, regÄ—jimų ir toliaregiškų, pranašiškų sapnų.
Norisi pagirti ir knygos nuotaikÄ… atitinkanÄ?ius vizualinius sprendimus – taiklios Dalios KarpaviÄ?iÅ«tÄ—s iliustracijos, parinktos spalvos puikiai atspindi šiokiÄ… tokiÄ… Šiokiostokios raganos asmenybÄ™, pastiprina nonsenso žanro stilistikÄ….
Išvardinus gražiuosius knygos epizodus, laikas ir man šiek tiek ar šiaip taip „suraganÄ—ti“ – ne viskas kÅ«rinyje išbaigta ir pateisinta. Labiausiai kliÅ«na, regis, dažnas autoriaus užsimiršimas, jog kuriama vaikams – užsižaidžiama žodžiais, sÄ…skambiais, perdÄ—m pasineriama į nonsenso poetikos kÅ«rimÄ…. Kai kurie pasakos (vis tik tai pasaka, ir pasaka – vaikams) epizodai perdÄ—m buitiškai (vaikams tai dar neturÄ—tų bÅ«ti aktualiausia) remiasi į populiariosios kultÅ«ros štampus. Tokių epizodų gausu skyriuje „Šiokiostokios dainininkÄ—s karjera“: „...o netrukus priÄ—jo ponas su cigarete dantyse ir pakvietÄ— ŠiokiÄ…tokiÄ… dainuoti į televizijÄ…“ (p. 23). O bene didžiausias knygos trÅ«kumas – ištÄ™stas ir vaikams sunkiai įkandamas epizodas apie poetinio meno vingrybes. Ilgiausiame pasakos skyriuje „Kaip Šiokiatokia gal net ir poete tapo“ užsižaidžiama, tikÄ—kimÄ—s, mamoms ir tÄ—Ä?iams suprantamais ir šmaikšÄ?iai pateiktais kÅ«rybinio pasaulio štampais, taÄ?iau vaikams tokios apimties „rimtai juokingi“ samprotavimai turÄ—tų greit atsibosti. Apskritai, knygos stilistika atspindi šiuolaikinio pasaulio taisykles – visko daug – įvykių, juoko, detalių. Beskaitant kartais norÄ—josi ramesnio, giluminio nusÄ—dimo vienoje ar kitoje situacijoje.
Apibendrindama galiu pasakyti, jog Tomo DirgÄ—los knyga vaikams „Apie raganÄ… ŠiokiÄ…tokiÄ…“ – gana kÅ«rybiška ir nuotaikinga. O visa kita, tikÄ—kimÄ—s, ateis su jauno autoriaus branda. Ir bus dar visko – ir šiaip, ir anaip pažiÅ«rÄ—jus.
[1] Rasa MilerytÄ—, Tomas DirgÄ—la: „MokÄ—si bendrauti su vaiku, mokÄ—si ir su bet kuriuo dar ne vaiku“: interviu. Prieiga internete http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-03-04-tomas-dirgela-mokesi-bendrauti-su-vaiku-mokesi-ir-su-bet-kuriuo-dar-ne-vaiku/128128 [žiÅ«rÄ—ta 2016 02 08].
