Kristinos Gudonytės knyga „Jie grįžta per pilnatį“

2016-02-10

 

Galvokime, kas tikra, jauskime, kas gražu, ir norėkime, kas gera – tada suprasime kelią į malonų gyvenimą.

Platonas

 

Pasak psichologės, psichoterapeutės Žydrės Arlauskaitės, gyventi rutinoje ir vien savo aplinkoje šiandien yra per maža, o nukeliauti į kitus pasaulius gali padėti knyga. „Knyga leidžia pabūti ten, kur nebūtum“, – tikina ji. Net neabejodamas pritariu šiai min�?iai. Knyga gali padėti nukeliauti ne tik į kitus pasaulius, bet ir padėti susitikti su pa�?iais iškiliausiais praėjusių epochų žmonėmis, išgirsti jų neįtikė�?iausius pasakojimus, mintis, pamokymus.

Sakoma, gyvenimas – lyg smėlio laikrodis. Smėlis byra tol, kol išbyra. Kad ir kiek tame laikrodyje būtų smėlio, jis vis vien išbyrės, kaip ir baigsis mūsų gyvenimas. Jis prabėga taip greitai, kad net nespėjame suvokti, ar gyvenome. Galbūt keista, nes esu dar tik dešimtokas, bet stengiuosi nešvaistyti laiko veltui ir neskaityti bet kokių knygų. Stengiuosi rinktis tik geras ir labai geras knygas. Noriu tapti geru skaitytoju, geban�?iu polemizuoti su knygos autoriumi. Anot Lietuvos edukologijos universiteto lektorės, literatūros didaktikos ir skaitymo strategijų kursų dėstytojos Nijolės Toleikytės, žmones, skaitan�?ius tik lengvai jiems perprantamas knygas, mokslininkai laiko užstrigusiais paauglystėje. Ar taip yra iš tiesų? Galbūt.

Kokia buvo pirmoji mano perskaityta knyga, kurią kaip knygnešiai atnešė mano tėveliai, šiandien nebeprisimenu. Galiu tik pasakyti, jog knyga mano gyvenime nėra sve�?ias. Šįkart į mano rankas pateko Kristinos Gudonytės – aktorės, režisierės, scenaristės, dailininkės, rašytojos, žavin�?ios gebėjimu „nepamesti“ meno visumos – knyga „Jie grįžta per pilnatį“. Šią knygą galė�?iau priskirti prie tokių, kurias šiandien vadinu labai geromis. Skaitydamas pasijutau lyg kino teatre: knygoje ryškios siužetinės linijos, ieškantys savęs personažai. Kodėl pasirinkau šią knygą? Ogi todėl, kad pirmiausia suintrigavo jos pavadinimas. Perskaitęs jį tikrai nemaniau, kad bus kalbama apie paauglius, išsiųstus į praeitį, galin�?ius sugrįžti tik per pilnatį. Siužetas itin dinamiškas: vieną akimirką esi vienoje vietoje, o kitą – jau visai kitoje erdvėje – praeityje. Saky�?iau, teigiamas dalykas yra tas, jog veiksmas vyksta Vilniuje. Tai sukuria dar didesnį įspūdį, atrodo, tarsi viskas vyksta �?ia pat, visai arti. Būtent tai sukuria įtikinamą vaizdą. Taip autorė ne tik leidžia lengviau viską įsivaizduoti, bet ir pasijusti tarsi kine. Galbūt neatsitiktinai ir visoje knygoje kalbama apie kiną. Itin įdomūs autorės pastebėjimai apie gyvenimą perteikti veikėjų lūpomis. Tai turėtų būti aktualu kiekvienam jaunam žmogui. Mane ypa�? sužavėjo mintis, kad knygos skatina svajojimą, o dėl to atsiranda ir naujovės. Galbūt iš to galima daryti išvadą, kad visi tie, kurie nemoka svajoti, yra neskaitantys knygų ir manantys, kad tai yra visiška nesąmonė? Perskaitęs knygą sužinojau labai įdomių dalykų apie istoriją, biologiją, pasaulėžiūrą. Tarkim, kad numirus kūnas iš karto palengvėja 21,3 gramo, ko niekaip negali paaiškinti mokslininkai. Galbūt natūralu, kad pasaulyje vis dar tiek daug mokslu nepaaiškinamų dalykų. Labai tiksliai vaizduojami paaugliai, tiksliau jų charakteris, principai, tam tikri poelgiai. Senelis net nebando sustabdyti sūnaus, pasiruošusio vidurį nakties eiti į Vilniaus miestą, nes suvokia, kad jis vis tiek ten eis. Autorė supranta, kad mes, paaugliai, bet kokia kaina stengiamės pasiekti savo tikslą ir niekas negali užkirsti kelio, gali tik patarti (o ir tai ne visada). Perskaitęs knygą tarsi suvokiau, jog iškeliavę į nežinomybę tampame tik istorijos dalimi, kurios niekas nepakeis, tik galbūt išgirs ir pagalvos apie ją.

Pritariu autorės išsakytai min�?iai, kad gyvenimas kaip kinas. Galbūt užsidedame kartais tam tikrą kaukę, būname tuo, kuo reikia ir kada reikia. Gaila, kad retai būname savimi. Visada viską stengiamės padaryti idealiai, bet ne viskas išeina. Dėl to ir siūly�?iau visiems savo draugams perskaityti šią knygą, nes ji kitokia. Tai knyga, parodanti, kokie mes kartais esame, kaip kartais kvailai ir per drąsiai elgiamės. Perskai�?iau knygą, užver�?iau paskutinį puslapį ir susimąs�?iau, ar ši knyga tikrai ne apie mane.

Mindaugas Jankauskas,
 Šiaulių r. savivaldybės
 Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija,
2gd klasė

 Konsultavo lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
 Asta Mazūraitė

 

Konkursas moksleiviams.