Daina Opolskaitė. Eksperimentas gyventi

2016-02-11
 

Ar knyga gali paveikti ir padėti tau pažvelgti į viską, kas supa, iš kitos pusės? Atsakymas labai paprastas – taip. Kasdieninis balansas tarp vienatvės ir nevilties paliestų ir priverstų susimąstyti  kiekvieną iš mūsų. Kova už būvį kiekvienam yra, buvo ir bus nepaprastas išbandymas su begalybe galvosūkių.

Mano skaityta knyga „Eksperimentas gyventi“ yra būtent apie tai, kaip sunku gyventi, kai neturi visiškai nieko. Paaugliškas stresas ir visi išgyvenimai yra to įrodymas. Kuo ši knyga unikali ir įdomi? Tai jausmai, kurie knygoje pilasi be jokių gražių žodžių ir noro pasaldinti. Knyga yra tokia tikra, jog tai lyg mergaitės, kuri yra pasimetusi ir nesuprasta viso pasaulio, dienoraštis. Tai atviros istorijos kūrinys, kuris galėtų daugeliui nepatikti, nes �?ia nėra rašoma apie gražų gyvenimą ir gėles pievoje. Joje atskleidžiamos visos gyvenimo tiesos. Mergaitės gyvenimo sunkiu nepavadin�?iau, nes sunkus gyvenimas ateina nieko nedarant, bet tiesiog mergaitės likimas skaudus ir žiaurus. Ji gyvena vaikų globos namuose kartu su kitais stiprius išgyvenimus ir mintis turin�?iais vaikais. Knygoje akcentuojamas tikėjimas, kuris svarbus ir pagrindinei veikėjai.

Man patiko, jog knygos pabaigoje mergina tampa suaugusia, nors yra prislėgta, daug išgyvenusi, nesuprasta, bet ji atsitiesia. Susilaukia vaikelio ir džiaugiasi tuo, jog visas blogis ir purvas liko praeityje, kad tik ji dabar savo gyvenimo kūrėja. Tik ji gali pakeisti savo gyvenimą taip, jog sunkios dienos liks prisiminimuose. Ir ji tai supranta. Knyga priver�?ia nepasiduoti net ir tada, kai yra taip sunku, kai esi niekam nereikalingas, tiesiog paprastas ir niekam neįdomus žmogus. Kai gyvenimas tau duoda tiek išbandymų, o tu lieki ten, kur ir turi būti, lieki tuo, kuo nori būti, ir nesvarbu, jog neturi palaikan�?ių tėvų, draugų. Tu vienas stoji prieš visą pasaulį. Nors laimės ir džiaugsmo knygoje visiškai nedaug, bet tai tik sustiprina kūrinį. Nors ir knygos struktūra nebuvo man labai patinkanti ir „patogi“, bet į tokius niuansus net nesinori žvelgti, kai knygos turinys yra vienas geriausių.

Nesitikėjau, kai paėmusi pilkos spalvos visiškai nepatrauklią, su dideliu užrašu viduryje tamsiai žaliomis raidėmis knygelę, kad joje rasiu tai, kas mane taip stipriai paveiktų. Baigusi skaityti puikiai supratau, kodėl nėra gražių paveikslėlių ar rožinės spalvos. Viduje viskas lygiai taip pat pilka, bet jautru...

Saulė Bal�?iūnaitė,
 Panevėžio „Vyturio“ progimnazija,
 8b kl.

Konkursas moksleiviams.