Skaitymo metai - Rašinys-atsiliepimas, parašytas laiško forma geriausiai draugei, apie Akvilinos Cicėnaitės knygą „Niujorko Respublika?

Rašinys-atsiliepimas, parašytas laiško forma geriausiai draugei, apie Akvilinos Cicėnaitės knygą „Niujorko Respublika?

2016-02-11

 

Miela mano drauge Viktorija,

labai Tavęs pasiilgau, o ypa? mūsų ilgų ir nuoširdžių pokalbių apie perskaitytas knygas. Šį kartą nusprendžiau nelaukti mūsų susitikimo, o kuo grei?iau rašyti Tau laišką, nes negaliu nustygti vietoje… Ką tik baigiau skaityti naują knygą, kurią šiemet šv. Kalėdų rytą radau po eglute, ir labai nekantrauju pasidalyti įspūdžiais, jausmais, užvaldžiusiais mane. Ši knyga tapo mano gyvenimo dalimi, o jos veikėjai – geriausiais mano min?ių draugais. Mieloji mano, aš juk neparašiau Tau šios knygos autorės ir pavadinimo! O! Prašy?iau man atleisti, tuoj pat ištaisysiu šią klaidą, nes, manau, kad Tu dar šiandieną, perskai?iusi mano laišką, suskubsi bėgti į mažą Vilniaus senamies?io knygynėlį pirkti šios puikios, mums, paaugliams, skirtos knygos. Stebuklingą knygą parašė lietuvių rašytoja Akvilina Cicėnaitė, o jos pavadinimas „Niujorko Respublika”. Tau turbūt įdomu, kodėl mane užbūrė knyga, kurios pavadinime minimas Amerikos didmiestis Niujorkas (Respublika!). Gal manai, kad aš pamiršau mūsų susitarimą šiemet daugiau domėtis Lietuva, mūsų tėvyne, ir skaityti kuo daugiau knygų apie žmonių gyvenimą gimtojoje šalyje. Bet neskubėkime daryti išvadų…

Knygos „Niujorko Respublika” veiksmas vyksta Lietuvoje, Nepriklausomybės atkūrimo metais, kai parduotuvių lentynose švilpavo vėjai, nes ką tik prasidėjo ekonominė blokada. Apie pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus daug girdėjau iš mamos pasakojimų, o skaitydama knygą lengviau supratau 1990–1991 metų Lietuvos įvykius ir koks iš tiesų sunkus buvo kelias iki laisvės: šilto vandens neturėjimas, nuolatinis prekių deficitas bei prieštaringas Nepriklausomybės vertinimas – tik dalis to meto sunkumų. Tokiomis istorinėmis aplinkybėmis gyvena šios knygos veikėjai: Beatri?ė ir atvykusi iš Amerikos Margarita, Beatri?ės mažoji sesutė Kamilė, Oskaras ir jo jaunesnysis broliukas, sergantis vėžiu, Beatri?ės mo?iutė ir kiti. Pagrindinė knygos veikėja – trylikametė Beatri?ė. Mergaitė tikra svajotoja romantikė: ji turi savo svajonių šalį, jai patinka paukš?iai, ji moka visus lotyniškus paukš?ių pavadinimus… Beatri?ė norėtų skristi kartu su paukš?iais, galbūt tuomet ir jos svajonių šalis Amerika jau neatrodytų tokia tolima ir nepasiekiama. Ji visai nevaikiškai trokšta gyvenimo pilnatvės: nori gerti gyvenimą dideliais gurkšniais, nebijodama paspringti. Būdama maksimalistė Beatri?ė moka džiaugtis mažais gyvenimiškais dalykais, pavyzdžiui, Kalėdų proga gautais dviem mandarinais. Beatri?ę anksti aplanko meilė – ji pamilsta savo klasės draugą Oskarą. Meilė – Dievo dovana (ypa? abipusė, ir dar paauglystėje).

Miela Viktorija, nežinau, ar gyvenime taip būna iš tikrųjų: Beatri?ės svajonės, įsimylėjus Oskarą, tapo dar didesnės, nes ji buvo ne viena, turėjo svajonių draugą, su kuriuo apleistame pastate, pramintame „Niujorko Respublika”, svajojo kartu aplankyti Ameriką. Ši šalis, buvusi jos vienos svajonių šalimi, tapo jųdviejų ateities viltimi. „Niujorko Respublika” – paauglių ramybės uostas, priebėga, sauganti nuo visų pasaulio negandų. Tos apleisto pastato sienos regėjo pirmus bu?inius, labai jau nedrąsius žingsnius į suaugusiųjų pasaulį. Paaugliai kartu sprendė atsparumo įvairioms gyvenimo aplinkybėms klausimą. Beatri?ei tai buvo ypa? aktualu, nes per dienų dienas girdėdavo savo mo?iutę gin?ijantis su kaimyne, kuri grei?iau iškeliaus į kitą pasaulį, labai jau sunku buvo jos liauniems pe?iams pakelti amžinai nesibaigian?ius tėvų barnius ir tė?io išgėrinėjimą, kai jie net nepastebėdavo, kad dukters nėra namuose. Mylintys vienas kitą paaugliai susikūrė savo tikrų vertybių pasaulį, bet, deja, jame gyventi teko neilgai. Oskarą tėvai išsiveža į Ameriką, net neleidę atsisveikinti su Beatri?e… Tik praėjus daugeliui metų  buvę artimi draugai vėl susitinka ir vėl atsiranda laimingo gyvenimo ir meilės viltis. Ach, mieloji mano drauge, kaip gerai, kad svajonės kartais ima ir išsipildo!

Akvilinos Cicėnaitės knygoje aprašytas Beatri?ės gyvenimas ir svajonės- mano sielos atspindys. Aš taip pat, kaip ir Beatri?ė, esu trylikos metų paauglė, kuri stengiasi atrasti save ir trokšta būti mylima, mylėti, pažinti prieštaringą pasaulį, taip pat moku džiaugtis paprastais kasdieniniais dalykais: dviem mandarinais ar nauja knyga po Kalėdų eglute… Turiu svajonę kada nors susitikti su šios knygos autore ir jai padėkoti, kad suteikė man daug dvasinio džiaugsmo skaitant šią knygą. Norė?iau paprašyti autorės Akvilinos Cicėnaitės, kad nenustotų stebinti skaitytojus ir greitu metu išleistų naują knygą! :-@ O kol lauksime naujos autorės knygos, Tu Viktorija, būtinai turi perskaityti „Niujorko Respubliką”. Linkiu ir Tau lėtu žingsniu keliauti šios knygos puslapiais ir, kaip ir aš, pažinti ir atrasti save.

Su geriausiais linkėjimais – tavo draugė Karolina Monkevi?iūtė:-)

Vilnius, 2016-02-06

Karolina Monkevi?iūtė,
 Vilniaus Jeruzalės mokyklos
 7c klasės mokinė

Konkursas moksleiviams.

 

 

Organizatoriai

Partneris

Informacinis partneris

Siekdami užtikrinti efektyvų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai. Slapukų politika