Rinkome Metų knygą Kupiškyje

2016-02-15

 
 

 

Metų knygos 2015 populiarinimo projekte Kupiškio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyrius dalyvavo suaugusiųjų knygų kategorijoje. Apie knygų penketuką skelbta rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“, surengta spaudinių paroda, o ir bibliotekos lankytojai nuo pat praėjusių metų lapkri�?io neretai bibliotekoje teiraudavosi nominuotų knygų.

Vasario 4 dieną bibliotekoje įvyko Metų knygos rinkimai. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Širvinskienė multimedijos pagalba dar kartą pristatė nominuotas knygas, paskui skaitytojai dalijosi įspūdžiais ir nuomonėmis. Su Birutės Jonuškaitės romanu „Maranta“ supažindino Regina Baltrūnienė, Valdo Papievio romaną „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ aptarė Janina Širvinskienė ir Zinaida Tumėnienė, Dalios Staponkutės esė „Iš dviejų renkuosi tre�?ią“ išsamiai apibūdino Laimutė Kliopkinienė, apie Antano Šileikos novelių romaną „Pirkiniai išsimokėtinai“ vaizdingai papasakojo Laima Vinciūnaitė, Tomo Vaisetos knygą pristatė Eleonora Vaižmužienė. Renginio metu cituota, aptarta knygų tematika, trumpai supažindinta su knygų autoriais. Susumavus balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad balsų dauguma Metų knyga išrinkome B. Jonuškaitės romaną „Maranta“.

Geriausia knygos reklama būna paprastai dalyvaujant pa�?iam knygos autoriui. Tuo įsitikinome vasario 9 d. bibliotekoje sulaukę „Marantos“ autorės B. Jonuškaitės. Direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė pristatydama viešnią paminėjo, kad rašytoja – 16-kos knygų autorė, įvairių literatūrinių premijų bei valstybinių apdovanojimų laureatė, vertėja bei įvairių leidinių sudarytoja. Renginio dalyviai plojimais palydėjo žinią, kad Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų kategorijoje Kupiškio skaitytojai „Marantą“ išrinko 2015 Metų knyga.

Prieš pradėdama pokalbį apie šį romaną, L. Matiukaitė pacitavo ištrauką iš Renatos Šerelytės recenzijos, kurioje „Maranta“ lyginama su  kitu rašytojos kūriniu – romanų dilogija „Didžioji sala“, abiem taikant šeimos sagos apibrėžimą. Beje, „Didžioji sala“ mūsų bibliotekoje buvo „suskaityta“ beveik iki skutų. Abiejų  romanų veikėjos – stipraus charakterio moterys, aistringos ir gaivališkos. Paklausta apie romano priešistorę, B. Jonuškaitė sakė, kad rašymas, kaip sėdėjimas prie kompiuterio, truko penkerius metus, o nešiojo galvoje šią idėją dar iš vaikystės, nuo kokių dešimties metų. Rašytojos gimtinėje prie Seivų ežero gyveno gražuolė mergina, kuri draugavo su jaunuoliu, gyvenan�?iu kitoje ežero pusėje. Aplinkiniai žmonės, o ir pati B. Jonuškaitė dar vaiko akimis stebėjo gražiai besiskleidžian�?ią dviejų jaunuolių meilės istoriją, kuri baigėsi jų išsiskyrimu, kai mergina ištekėjo už kito. Ši istorija ilgai nedavusi rašytojai ramybės, kol nesugulusi į popierių... Romano veikėjų prototipai surankioti po trupinėlį iš gimtosios aplinkos ar vėliau sutiktų žmonių: pavyzdžiui, pagrindinės veikėjos Dominykos išvaizda paimta iš vienos tetulės, o charakteris – iš dėdienės. Ilgakasės merginos paveikslas romane atsirado iš jaunystėje sutiktos universiteto studentės. Knygoje yra dzūkų tarmės intarpų, kurie ne tik pagyvina romano kalbą, bet ir padeda sukurti spalvingesnius ir tikroviškesnius veikėjų paveikslus. Dar viena knygos ypatybė – išnašos, žaismingai pateiktos knygos paraštėse; jos ne tik paaiškina sąvokas, bet ir prikelia žodį iš užmaršties. Pasak romano autorės, pagrindinis rašytojo instrumentas – kalba; kad ir koks įdomus būtų siužetas, kalba privalo būti sklandi ir gyva. Skai�?iusieji romaną tuo turėjo progos įsitikinti. Pati B. Jonuškaitė perskaitė ištrauką iš romano – apie nebylį Albertuką.

Rašytoja paaiškino ir romano pavadinimo kilmę. Maranta – tai gėlė, kai kur (ir romane) vadinama dešimties Dievo įsakymų augalu, turinti savybę šviesoje išsiskleisti, o naktį – susukti lapus, užsisklęsti. Lygiai taip ir žmogus, – vedė paralelę rašytoja, – jei jam nemeluojam ir jo neniekinam, žmogus atsiveria. „Atrodo, paprasti dalykai, – tęsė vakaro viešnia, – neniekink, neenk kito, paduok ranką silpnesniam, ir daug problemų išsispręs“. Knyga atveria daugybę temų – apie auką ir jos prasmę, apie būtinybę atleisti, neteisti ir apie tai, kaip neturime teisės režisuoti kitų gyvenimo...

Šiltas ir jaukus pašnekesys su rašytoja palietė ne tik pristatomą knygą, kūrybos proceso ypatumus, bet ir apskritai knygos vertę, tradicinę ir elektroninę knygą, buvo įdomu išgirsti ir apie lietuvybės puoselėjimą Lenkijoje. Autorė pažadėjo, kad bus išleista ir antroji šio romano dalis. Norintieji įsigijo po knygą su rašytojos autografu.

Janina Širvinskienė,
Kupiškio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja