Širvintų gimnazijoje sve�?iavosi rašytojas Kazys Saja

Šiais metais aktyviai dalyvauti Metų knygos rinkimuose bei prisidėti prie skaitymo skatinimo akcijos nusprendė ir Širvintų gimnazijos bendruomenė. Tai bendras gimnazijos bibliotekininkių ir lituanis�?ių projektas, kurio tikslas parodyti, kad knyga – vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų, kad nei televizija, nei kompiuteris taip nelavina jauno žmogaus vaizduotės kaip knyga.

Nuo 2010 m. lapkri�?io pradžios iki 2011 m. vasario kiekvieną savaitę gimnazijoje aptariamos vis naujos knygos, pretenduojan�?ios į 2010-ųjų Metų knygos titulą. Praėjusi savaitė buvo skirta Kazio Sajos knygos „Čia kažkas yra“ pristatymui. Daugelis dar gerai atsimename šio prozininko ir dramaturgo apsakymus ir apysakas „Ei, slėpkitės“, „Klumpės“, „Būrimas obuolio sėklomis“, „Gvidono apsiaustas“ ir kt. Jo kūryba gili, filosofinė, priver�?ianti mąstyti. Buvo smagu, kad rašytojas mielai sutiko atvykti į gimnaziją ir pristatyti savo paskutiniąją knygą jaunimui „Čia kažkas yra“. Ši knyga pateko į knygų penketuką ir turi galimybę laimėti 2010 Metų knygos titulą paauglių kategorijoje.

Renginį pradėjo Kęstutis Bilotas, skaitydamas ištrauką iš rašytojo knygos. Tuomet K. Saja papasakojo, kad knygoje „Čia kažkas yra“ yra mažas, bet jam labai brangus priedas, kuris pavadintas „Plunksna“. Tas priedas rašytojui yra brangesnis už daugelį anks�?iau parašytų knygų, nes �?ia pasakojama apie rašytojo vaikystę, kaip jis jautėsi būdamas mažas, kai palaidojo mamą kaime netoli Pasvalio, ir kažkokia nepažįstama teta apvilko jį anks�?iau mirusio tėvelio sermėga, apvyniojo motinos vilnone kojine, nes tai buvo vasario mėnuo, šaltis, ir išsivežė kartu su broliu nežinia kur.

K. Saja papasakojo gimnazistams, kaip atsirado idėja tokiam pavadinimui. Kaip pats autorius teigia – knygos „Čia kažkas yra“ pavadinimas yra daugiau filosofinis. Rašytojo nežavi lengvabūdiškumas, paviršutiniškumas, pasak K. Sajos, žmogus į gyvenimą turėtų žvelgti giliau, ieškoti svarbiausių vertybių – tiesos, gėrio, laimės ir nepamiršti, kad „�?ia dar kažkas yra“.

Rašytojas pasakojo, kaip vienas žiniuonis jį išmokęs su vytele rasti vandenį. Panaudojęs įgytas žinias K. Saja savo kaimelyje rado šaltinį ir išsikasė puikiausią šulinį, nors iki jo niekas to negalėjo padaryti. Rašytojas salėje pademonstravo, kaip juda karklo šakelė, rodydama, kad �?ia dar kažkas yra. Apie tokią virgulę parašyta knygos „Čia kažkas yra“ pabaigoje. „Kokia jėga lenkia tą šakelę?“, – klausė rašytojas. Ir tuoj pat prisipažino, kad tai ir jam yra mįslė, o atsakymo niekas nežino. Mįslių yra pilnas pasaulis. Ir mūsų gyvenimas yra taip pat mįslė.

Mokiniams rašytojas patarė, kad nereikia beždžioniauti, mėgdžioti kitų. Žmogus turi suvokti – „aš esu toks ir neprivalau atrodyti, kaip atrodo kiti, ar elgtis taip, kaip elgiasi kiti“. Tik tada, kai žmogus suvokia, kad Dievas ir gamta lėmė, jog jis yra būtent toks, noras mėgdžioti praeina ir tuomet gyventi darosi lengviau. Žmogus susitaiko, kad nėra toks gražus, nėra toks turtingas, jis daug ko neturi, ir tuomet pažvelgęs į save klausia – o ką aš turiu? – ir tik išmokęs pamatyti, kad „�?ia dar kažkas yra“ savyje jis atranda be galo daug.

Rašytojas pasakojo, kad ne turtas yra svarbiausia. Kai tau visko užtenka, apima vienas baisus nenugalimas jausmas – nuobodulys. Tiems, kurie jau�?iasi nusivylę gyvenimu, kuriems neįdomu, kuriems norisi griebtis narkotikų, net žudytis, laimės gali suteikti papras�?iausias tikslas. Tai gali būti meilė, gali būti kažko planavimas, tikslas turėti savo namus, vaikų.

Atsisveikindamas rašytojas patarė kiekvienam iš mūsų tobulinti save, t.y. skaityti, mokytis, kurti gėrį, dalytis grožiu ir jokiu būdu nepasiduoti nuoboduliui.

Širvintų L. Stuokos-Gucevi�?iaus gimnazijos
 bibliotekininkė Lilija Serekpajevienė