„Vilko valanda“: kitoks žvilgsnis į istoriją, fantastika, pašėlę nuotykiai ir duoklė mylimam Vilniui

2014-01-15

 

Skaitymas – tai naujų pasaulių atradimas ir naujų įspūdžių medžioklė. Šia tiesa netruko įsitikinti kupiškėnai, sausio 10-osios pavakare gausiai susirinkę Kupiškio viešojoje bibliotekoje į susitikimą su žurnalistu ir rašytoju Andriumi Tapinu, prista�?iusiu knygą „Vilko valanda“, kuri dalyvauja Metų knygos rinkimuose.

Iki šiol daugeliui buvęs pažįstamas tik iš televizijos ekrano, sve�?ias akimirksniu užkariavo klausytojų dėmesį ir pabandė debiutuojan�?io rašytojo žvilgsniu pažvelgti į lietuvių literatūrą bei Lietuvos knygų rinką. Pasak kalbėtojo, Lietuvoje dabar knygas rašo visi: dailininkai, dizaineriai, stilistai, žurnalistai ir kiti. Jau dvidešimt metų bendradarbiaujantis su leidykla „Alma littera“, A. Tapinas vienąkart pažadėjo parašyti knygą ir iškart žinojo, kad tai bus lengvo, pramoginio žanro kūrinys. Kartu norėjosi parašyti kažką neįprasto ir naujo, todėl iškėlė sau tikslą parašyti ne visai tradicinį romaną, ypa�? todėl, kad lietuvių literatūroje vyrauja melancholija, viskas vyksta lėtai, beje, ne vien literatūroje, o ir daugumoje lietuviškų filmų. Jis pabandė parašyti „romaną, kuris neatsiprašinėja“, kuriame daug veiksmo, greitas tempas, ryškūs vaizdai. Sugebėjimas rašyti glūdi ir genuose. „Esu ketvirtos kartos literatas“, – prisipažino rašytojas. Su rašymu, literatūra buvo susiję senelis, prosenelis, tėvai. Patirties įgijo versdamas knygas; dar 16-metis būdamas išvertė J.R.R. Tolkieno „Žiedų valdovą“.

Kalbėdamas apie fantastikos žanrą, knygos autorius konstatavo, kad fantastika Lietuvoje – ribinis žanras, o lietuvių santykis su fantastika savotiškas, stereotipinis: kai kam atrodo, kad šio pobūdžio literatūra tinka tik jaunesnio amžiaus na, dar truputį „paplaukusiems“ skaitytojams. Žodis „fantastika“ turėtų būti pla�?iau suvokiamas. Pasitelkęs prezentaciją, vakaro sve�?ias paaiškino stimpanko sąvoką ir �?ia pat patikino, kad daugelis esame skaitę šio žanro kūrinių. Pasirodo šio žanro „tėvu“ laikomas Žiulis Vernas („20 tūkstan�?ių mylių po vandeniu“). Toliau rikiuojasi Herbertas Velsas, Artūras Konan Doilis, Bremas Stoukeris, dar keletas kitų, na, o dabar jau ir lietuvis – Andrius Tapinas! Skiriamasis šio žanro kūrinių bruožas – garo technologijos, pagrindinis oro transportas – dirižablis, pateikiama alternatyvioji istorija. Veiksmo vieta knygos autorius pasirinko gimtąjį miestą – Vilnių, kuris, rašytojo nuomone, labai „stimpankinis�? miestas, kuo renginio dalyviai turėjo progos įsitikinti, pažvelgę į Vilniaus nuotrauką, kur žiemos peizažas sukuria garo debesyse paskendusio miesto įspūdį. Romane Vilnius pateiktas kaip laisvas, išdidus, ištrūkęs iš imperijos nagų miestas, �?ia veikia ir žinomos istorinės asmenybės, tik kituose vaidmenyse: Jonas Basanavi�?ius yra alchemikas, kartais skraidantis dirižabliu virš miesto, o iškilus pavojui dar spaudžiantis ir šautuvo gaiduką, PetrasVileišis – mechanikų gildijos vadas, yra ir kitų nesunkiai atpažįstamų veikėjų.

„Vilko valanda�?, pasak autoriaus, skirta skaitymo džiaugsmui patirti: pailsėti, atjungti smegenis, pamatyti pažįstamas vietas ir žinomus įvykius kitaip; knyga turi pretenzijų į holivudinį romaną. A. Tapinas, į literatūros rinką atėjęs su ekonominių žinių bagažu, nevengia išreikšti savito požiūrio į reklamą. Rašytojo nuomone, esą nesąmonė, kad gerai knygai nereikia reklamos. Reikia, ir dar kaip, sakė ir pridūrė, kad susitikimas su Kupiškio skaitytojais yra jau 51-asis. Knygos brangios, tiražai maži, ir jau praėjo tie deficitų laikai, kai griebdavom visas knygas, o dabar tenka rinktis pavadinimų gausoje. Reklamos poreikis kyląs iš pagarbos būsimam skaitytojui, juk reikia užkariauti jo dėmesį, tuo pa�?iu pateikiant kuo geresnį „produktą�?. „Vilko valanda�? buvo ir yra aktyviai reklamuojama visur, kur tik įmanoma – nuo prekybos centrų iki transporto priemonių. O šios knygos skaitytojų auditorija plati – nuo vienuolikame�?io paauglio iki 81 metų senolio. Beje, šią knygą skaitė ir Lietuvos prezidentė.

Vakaro metu sve�?ias įdomiai pasakojo apie knygos poveikį, teigdamas, kad kiekvienai knygai skaityti yra tam tikras laikas: penkiolikme�?iui skaityti Dostojevskį ankstoka. Išgirdome įdomių min�?ių apie knygos poveikį, skaitymą ir skatinimo būdus, mokytojų bei tėvų įtaką skaitymui. Apie pastarųjų nuopelnus gražiai byloja ir knygoje pateikta dedikacija autoriaus tėvams ir mo�?iutei, „labia anksti padėjusiems suvokti, koks džiaugsmas yra skaityti�?. Rašytojas pažadėjo, kad knyga turės tęsinį – II-ąją dalį, o ši, pirmoji, jau išversta į anglų kalbą, išleista elektroniniu formatu, pagal „Vilko valandą�? sukurtas kompiuterinis žaidimas, yra atskira interneto svetainė. Tikimasi sukurti animacinį filmą.

Apibendrindamas savo pristatymą, rašytojas sakė, kad ši knyga – apie laisvę, o tarp daugybės knygos veikėjų pagrindinis yra Vilnius, kuriam skirta didžioji rašytojo meilės dalis.

Pora valandų su „Vilko valanda�? ir jos autoriumi neprailgo, sukėlė įdomių min�?ių, praturtino faktų gausa ir naujom įžvalgom. Vienintelis vakaro dalyvių apgailestavimas buvo dėl to, kad nebegavo nusipirkti romano, todėl bibliotekoje rikiuosis eilutė norin�?ių perskaityti šią knygą.

Janina Širvinskienė,
Kupiškio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja