Skaitymo metai - Silvija Kontrimaitė. Sigito Parulskio knygos „Tamsa ir partneriai“ recenzija

Silvija Kontrimaitė. Sigito Parulskio knygos „Tamsa ir partneriai“ recenzija

Tamsa ir partneriai: romanas / Sigitas Parulskis. – Vilnius: Alma littera, 2012. – 249 p. – ISBN 978-609-01-0805-5

 




„Tamsa ir partneriai“ – Nacionalinės premijos laureato, poeto, eseisto, dramaturgo ir kritiko Sigito Parulskio romanas. Jis skirtas vienai iš aktualiausių literatūroje temų – žudynėms Antrojo pasaulinio karo metais. S. Parulskis – 19 kūrinių autorius, daugiausia į užsienio kalbas ver?iamas šiuolaikinis lietuvių rašytojas. Už knygą „Tamsa ir partneriai“ S. Parulskiui suteiktas 2012 m. Tolerancijos žmogaus titulas.

2012 m. išleista knyga akimirksniu susilaukė įvairių atsiliepimų, kadangi ši knyga neįprasta. Lietuviai purtosi kaltės ir atsakomybės dėl holokausto. Juk lengviau apsimesti aukomis nei nusikaltėliais. Ta?iau šio kūrinio istorinis pagrindas – lietuviai, žudę žydus Antrajame pasauliniame kare. Dauguma lietuvių nori nuslėpti savo kaltę, todėl buvo tų, kuriems ši knyga labai nepatiko, bet kaip ir pats S. Parulskis viename interviu pasakė, jog turintys sveiką nuovoką ir supratimą suvokia, ką šioje knygoje jis norėjo pasakyti.

S.Parulskis holokausto temą atskleidžia fotografo Vincento akimis. Vincentas nenoromis buvo priverstas įsitraukti į žydų šaudymą. Nors jis ir nežudė, ta?iau esesininko paliepimu turėjo visa tai fotografuoti. Patį esesininką žavėjo kraupūs vaizdai, ypa? galvos nukirsdinimas, nes, jo nuomone, svarbu šokiravimas, dėmesio atkreipimas. „Fiureris kaip tik tai ir nori padaryti. Nukirsti galvą žydiškam komunizmui, šokiruoti, priversti susimąstyti ir praregėti“, – savo nuomonę jis dėstė Vincentui, kuriam tai atrodė nepriimtina.

Taip pat knygoje keliami religijos aspektai. Esesininkas galvos nukirsdinimą sieja su religija. „Jis ne itin gerai išmanė Biblijos siužetus, bet paveiksluose buvo pavaizduota kaip tik tai: šv. Jono Krikštytojo galva ant padėklo“, –šiuos paveikslus Vincentas nužvelgia išėjus esesininkui. Knygoje labiausiai jau?iamas Vincento kaltės jausmas ir nusidėjimas, jo paties suvokimas, kad grimzta į tamsą. Žinoma, kiti veikėjai taip pat dažnai kalba apie Dievą, diskutuoja apie jį ir patys supranta, jog savo veiksmais nusikalto Dievo valiai. Krikš?ionybės esmė išlieka nuo knygos pradžios iki pabaigos, romane gausu ir Biblinių vardų, ir religinių simbolių.

Vincentas stebėdamas žydų žudynes supranta, jog įsitraukia į blogį. Bet ar jis gali pasipriešinti? Jį juk patį nušautų! Vincentas plaukia pasroviui ir vykdo įsakymus, Jis mato kraupius vaizdus: pamiškėje iškastos duobės ir ten miršta vienoje duobėje keliais sluoksniais gulintys žydai. Duobes netgi praminė tortais todėl, kad ten buvo po kelis aukštus žmonių. Vincentas net neįsivaizduoja, kiek tūkstan?ių žydų jau matė sušaudytų. Jam vis sunkiau nešioti šią naštą. Vincentas suvokia, jog vis labiau jį pasiglemžia tamsa ir purvas. Jis pasineria į alkoholį ir kokainą, visa tai jo naštą lyg „užmigdo“ ir jam pasidaro lengviau, pamiršta žudynes ir savo bejėgiškumą.

Šiame romane S. Parulskis taip pat aprašo ir aistringą meilės istoriją. Tai romanas su gausiais erotiniais aprašymais. Vincentas mąsto, jog meilė ir karas – panašūs dalykai, abiejuose prarandamas protas. Vincentas įsimyli žydaitę Juditą. Nors pats dalyvauja naikinat jos tautą, ta?iau apie tai tyli ir slepia. Vincentas dieną dalyvauja šaudymuose, o naktį grįžta pas Juditą ir apsimeta, kad nieko nevyksta. Kulminacinis taškas, kai Judita pagaunama ir atvedama tam pa?iam esesininkui, kuriam dirba Vincentas, kai Judita buvo prievartaujama, o Vincentas tai turėjo fotografuoti – labiausiai sukre?ia. Neiškentęs Vincentas puola ir su fotoaparato virvele pasmaugia esesininką. Tuomet apie jo veiklą sužino Judita. Ji palieka Vincentą, laiške atskleisdama, jog laukiasi sūnaus, kurio jis niekada nepamatys. Kūrinio pabaiga – dramatiška žmogaus jausmų būsena, sudužę likimai ir slogi neišpirkta kaltės tamsa.

Holokausto metai palieka skaudžias žaizdas ne tik žydų tautai, bet ir mums, lietuviams. Išžudyta tiek nekaltų žmonių. Niekas nekaltas? Ar kalti tik naciai? Ar galime versti visą kaltę naciams? Turėtumėm atsižvelgti ir į savo tautos klaidas. Prie šios kaltės prisideda ir partneriai lietuviai. Ne visi lietuviai padėjo žydams, ne visi juos gynė, atsirado ir tų, kurie žudė žydus be gailes?io, naikino jų tautą, išardė darnias šeimas, netgi mėgavosi šiomis žudynėmis, kad ir kaip būtų skaudu tai pripažinti. Knyga „Tamsa ir partneriai“ atskleidžia šią mūsų tautos pusę, dėl kurios mums skaudą krūtinę.

„Tamsa ir partneriai“ – tai romanas apie holokaustą, meilę, žmogaus sielos tamsybes, bejėgiškumą ir žvėriškumą. Apie tai, kai reikia rinktis tarp gėrio ir blogio, žinoma, blogio kelias lengvesnis, tereikia plaukti pasroviui, kaip tai padarė į tamsą įsitraukęs fotografas Vincentas.

Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinė mokyklos
 10 klasė mokinė

Recenzijų konkursas.

 

Organizatoriai

Partneris

Informacinis partneris

Siekdami užtikrinti efektyvų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai. Slapukų politika