(ne)recenzija. Paskai�?ius Rasos Aškinytės „Žmogų, kuriam nieko nereikėjo“

2014-12-08

 

Žmogus, kuriam nieko nereikėjo: romanas / Rasa Aškinytė. – Vilnius: Vaga, 2013. – 206 p. – ISBN 978-5-415-02331-8

Jau�?iuosi šūdinai (herojaus žodynas užkre�?iamas). Bet pati to ir norėjau. Suryti šią knygą iki galo. Kukliu viršeliu, bet tokiais nekukliais herojais. Po paskutinio puslapio – kažkoks vakuumas galvoje. Grei�?iau sumaištis mintyse. Nėra tos amžinos meilės. Tik priklausomybė. Ir viskas nėra taip, kaip atrodo. Yra amžinas tvardymasis – žinai ką prarasi, jei žengsi kairėn. Banalu, bet tikra. Neverta keisti to, ką turi į tą (jį ar ją ar net juos), kuriuos sutiksi už kampo ir nusitempsi į lovą. Ar į mintis prieš miegą. O gal vis dėlto verta pabandyti? Gal tiek to. Tegul taip gyvena knygų herojai. Tokie kaip šis. Gyveno iki tol, kol sutiko savo meilę. Ir tapo nuo jos priklausomas. Ir jis pagaliau atsidūrė kalėjime. Ne tame su grotomis, o atviro tipo. Skandinaviškame.

Gana taukšti. Geriau knygą paskaityti. Bet prieš užsukant min�?ių srautą, vienas klausimėlis. Kokiose liepsnose tas  gražuolis herojus sudegė – meilės ar tikrose? Bet koks skirtumas. Abiem atvejais jo nebeliko. Tik vakuumas. Sėkmės. (Parašyta klausantis U2 „Song for Someone“).

Lina Juškaitienė

Recenzijų konkursas.