Turmante to dar NEBUVO!

2015-01-19

 
 

Šiemet Metų knygos rinkimai, tapę tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu, vyksta jau dešimtą kartą. Akcijos idėja – pristatyti geriausius praeitais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius – vaikų, paauglių, suaugusiųjų ir poezijos kategorijose.

Zarasų rajono viešosios bibliotekos Turmanto filialas, dalyvavęs Skaitymo skatinimo priemonių projekte, laimėjo ne tik paauglių knygų penketuką, bet ir galimybę susitikti su rašytoju. Bibliotekininkės Jelenos Gurskajos naujiena labai nudžiugino – Turmanto mokykloje lankysis garbus sve�?ias.

Lietuvos autorių teisių gynimo agentūros (LATGA) duomenimis, Vytautas Ra�?ickas – vienas populiariausių vaikų rašytojų, kasmet patenkantis į skaitomiausių autorių sąrašus. Patvirtindama tai, vaikų poetė Alma Karosaitė rašė: „O skaito jį jau kelios kartos, / Nes geros knygos šito vertos“.

Prieš tris dešimtme�?ius išleidęs pirmąją knygą, žinomas tapo iškart. Rašytojo populiarumą iki šiol lemia tai, kad jis rašo vaikams apie vaikus – linksmai, net ir tada, kai įvykiai nėra linksmi. Jo knygose dažnai skaitantysis „suranda“ save – su švelniu humoro prieskoniu rašytojas piešia kasdienybės aktualijas: įvairiausių spalvų vaikystės akimirkas, išsiskyrusių šeimų tragizmą, vaiko išgyvenimus. Čia atsiskleidžia ir pirmosios meilės rūpes�?iai, ir noras grei�?iau užaugti, ir nevisiškai suprantamas suaugusiųjų pasaulis... Argi viską išvardinsi... Ta�?iau vaikas, suradęs tai, kas jam aktualu, suvokia „kad jis ne vienas tokio likimo“ – todėl gyventi jam tampa šviesiau. Skaitytojo domėjimasis ir noras sužinoti „o kas gi bus toliau?“ tampa paskata kurti. Taip atsirado ne tik Zuika, viena po kitos pasaulį išvydo „Šlepetės“, Nippė, Jokūbėlis, Edvardukas.

Šiandien neeilinė diena – populiarus vaikų rašytojas V. Ra�?ickas lankėsi Turmanto pagrindinėje mokykloje. O kad ši diena buvo tikrai ypatinga, patvirtina tai, jog matėme ne tik smalsumu spindin�?ias vaiku�?ių akis, bet ir viduržiemį „pražydusį“ topolį. Ir kas išdrįstų prieštarauti, kad topolis nežydi? Žydi, tikrai žydi. Ir dar – ne bet kaip. Margaspalviai jo žiedai nepaprasti – įvariausių šlepetės dydžių ir formų. Ir jį „pražydino“ mūsų mokyklos mokinukai. Megztos, popierinės, siūtos, siuvinėtos karoliukais, plastilininės, kailinės, pieštos ir spalvintos, žaismingos, ryškių spalvų ir santūrokos – visokių visokiausių šlepe�?ių prigamino mokiniai, laukdami šio susitikimo. Ir iliustracijų, perskaitę V. Ra�?icko knygą ar jos ištrauką, pripiešė – �?ia vėl atgijo Nippė, Zuika Padūkėlis ir kiti.

Rašytojas buvo maloniai nustebintas, išvydęs tokį Šlepe�?ių medį – tai Turmanto pagrindinės mokyklos mokinių padėka už parašytas „Šlepetes“ (o jos net 6).

Paskaitęs ištraukų iš knygų „Berniukai šoka breiką“ ir „Gyveno kartą Lukošiukas“, pristatęs naujausias  knygas – „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ bei „Natas Muntus – mano draugas“, rašytojas mielai atsakė į vaikų pateiktus klausimus, dalijo autografus, bendravo.

Poetas Justinas Marcinkevi�?ius rašė: „Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių“. Gaila, bet rašytojai labai dažnai neišgirsta jiems skirtų žodžių, kadangi perskai�?ius knygą, autoriaus nėra šalia. Taip ir lieka neištarta Padėka, nors dažnai knyga tampa draugu – ji kartu su Tavimi, kai sunku, kai skauda, kai gelia. Geros knygos gyvena su mumis, auga, bręsta.

Rašytojas išsivežė Atminimui ne tik turmantiškių mokinių sukurtų šlepe�?ių, bet ir pajautimą, kad nuoširdūs kaimo vaikai tikrai lauks naujų kūrinių, o šis susitikimas įkvėps perskaityti dar ne vieną Jo knygą.

 Giedrė Mi�?iūnienė
 Nuotraukos: Dalios  Kožemiakinos, Denis Bogomolnikov, Jelenos Gurskajos