Supratau: „banalu sveikinti su gimtadieniu“

2015-01-19

 


 
Meninos: eilėraš�?iai / Giedrė Kazlauskaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 102 p. – ISBN 978-9986-39-799-1

Beprotiškai mėgstu skaityti. „Ech, – dažnai pagalvoju –, jei tik turė�?iau laiko, nebeegzistuotų niekas daugiau – tik panir�?iau į knygų vandenyną.... ir išplauk�?iau gal tik gyvybiškai žiobtelėti gurkšnio deguonies“... Todėl kasmet knygų penketukus stengiuosi (anks�?iau ar vėliau) pasiskaitinėti.

Prisipažįstu: Giedrė Kazlauskaitė – man naujas vardas. Nepuoliau „guglinti“ (kaip dabar jau labai įprasta), ta�?iau puoliau skaityti, kad galė�?iau susikurti savo – niekur nerastą – neiššifruotą mintį.

„Taaaaip, – pagalvojau netrukus, – šie posmai nebus rašomi atvirukuose, ir reta mintelė, taps „intensyviai keliaujan�?ia facebooke“. Nors gilios, drąsios, originalios mintys priver�?ia ne tik stabtelėti, bet ir giliai susimąstyti – palyginti savo turimas gyvenimo sampratos metaforas, įkainoti vertybes ar buvusius vaizdinius – o �?ia gausu visko – tik mokėk juos rasti ir įvardinti.

Parašyti recenziją? Poetui, kurio knyga pateko į penketuką? Drąsu? Naivu? Ar lengva? Bet pabandyti galima... Gal net verta? Juk niekas nesušaudys – labai tikiuosi.:). Tuo labiau, kad ir recenzija – originali – eiliuota. Ne mano žodžiais ir mintimis, bet jos pa�?ios (autorės) citatų kratiniu, min�?ių mišiniu (ar kaip kitaip galima būtų įvardinti).

„Kur ta poezija“

„o kur tas prakeiktas džiaugsmas, su kuriuo mes / grįžtame ir grįžtame į vaikystę?“

„dvi aušros, du mano nakties šviesuliai / be akių raudanti siena. / Gimiau, kad patir�?iau / šito begalinio liūdesio virbus, / už kurių niekam vietos nebus“

„tuo ilgu keliu, kuriuo dėl spūsties ir šventadienio / nevaikš�?ioja karalai�?iai“

„po riešutmedžiu, senelio augintu, atokiau nuo bežadžių vaikystės šventyklų / – šven�?iau aš gyvenimą ir netroškau mirties“

„O papūgų maldos vaikystės giraitėse, / padėjusios tapti tokia, kaip visi“

„vidurnaktį aš esu vėjas, tas pats, / kuris šaukia vaikus žinodamas, / kad medžiuose juoduose / kraujas greit sužaliuos“

„Aurora buvo herojų laivas, / kol pasakoje gyvenome“

„argi lietus turi tėvą“

„Tuomet dar nežinojau, kad galima / du kartus į tą pa�?ią upę įbristi – tu ir aš, skirtingomis kojomis“

„Šilkinė mamos suknelė: ruda, su baltais žirniukais / į kurią įsikniaubdavau dar nepradėjus gyventi. / žirniukus skai�?iavau, bet nepabaigiau. / tarsi ievų žiedlapiai žemėje: jie.“

„siūlai iš vaikystės rūbų, kurie buvo vis permezgami ir permezgami / į didesnius megztrinius, galų gale praslinko ir mano pa�?ios pirštais“

„liūdi lėlės, išaugusios suknelės“

„jas norėjau palikti / kaip laišką / �?ia sudužo mano širdis, leiskite bent šukes susirinkti“

„kiekvienas mėnuo baisesnis / už buvusį, vis daugiau juodumos ir beprasmybės, kurios nepateisina knygos“

„ko verti mano baisiausieji, įspūdingi sapnai /, jeigu jie netaps literatūra?“

„artėju link bergždžios interneto vienatvės“

„trokštu tik jausti: esu gyva“

„rašysiu eilėraš�?ius, jie vieninteliai / neapsimoka, nėra naudingi, prieš nieką nesižemina, išmaldos neprašinėja.“

 „tik iš lėto gyvenai tą kitiems nesuvokiamą, iš pažiūros, / matyt, nepakeliamą gyvenimą“

„o vis dėlto prieblandos reikia mano eilėraš�?iui. / nedidelio ploto, darželio./ ir gėlės, kurią vaikas džiovintų“

„Vargu ar jis meldėsi / kad eilėraš�?iais atsaky�?iau“

 

„Vitrinų amžius, per dažnai matome savo atvaizdus“

„mirties yra tik gyvenime, anapusybės nebus“

„visas pasaulis – tavo, jis neturėjo ribų, galbūt lig šiol jų neturi“

„pragaras yra atmintis“

„jeigu kan�?ia mažesnė nei visad, / apiplėšia laikas“

 „jei kūną tradiciškai laikysime kalėjimu“

„jaustis laisvu nuosavam kūne; laisvu / nuo asmeninio mito, kurį susikūrei“

„tai atminties laiku tekdavo skirsti; atrodė- liko tik mintys. Kitiems/  ir min�?ių nelieka“

„prikelti iš mirusiųjų – / ne žmones, tik prietarus / ir puikybę“

 

„visi jie rašo geriau / vienas už kitą – oriai ir neskubėdami, laikydamiesi taisyklės / niekuomet nekalbėti, kas ir taip aišku“

„deja, literatūra yra tik žodžiai“

„Deja, mano gyvenimas yra literatūra“

 „bet laimei, žmogaus troškimai nėra racionalūs“

„poezija jiems reiškė varžybas, o mums – rūbus, kuriuos turime nusimegzti“

„dabar nekvėpuok, oras gali būti aštrus, / veidrodžio šukele įpjauti į plautį“

„dar labiau negu gyventi rytoj trokštu gyventi vakar“

 

„tik daug vėliau sužinojau, kad nemiga – / tai atsisakymas mirti“

„tie miegantieji, ir yra mūsų sekta“

„Tu nebūsi mano sesuo anei motina: / mokslas ir gyvenimas. / iš kurių šaipiausi“

„išmesti negalima, ko neturi“

„bet užvis brangesnis nuosavas skausmas“

„banalu sveikinti su gimtadieniu“

NORISI PRIDURTI – REIKIA SVEIKINTI SU SĖKME.

 

Giedrė Mi�?iūnienė

Recenzijų konkursas.