Padėkos laiškas rašytojui Kaziui Sajai

2015-01-26
 
 
 
Gerbiamas Rašytojau,

rašau Jums norėdama padėkoti už Jūsų sukre�?ian�?ią ir jaudinan�?ią knygą. Šiandienos literatūroje (mano akimis) paaugliams siūlomos saldžios istorijos, kurios nieko svarbaus nepasako. Knygos persunktos nuolatinių pasilinksminimų, svaigiųjų gėrimų, lengvabūdiškumo ir sekso. Kuomet perskaitai tokią knygą, kartais net nesupranti, ką svarbaus autorius norėjo pasakyti. Nelaikau savęs literatūros kritike, ar šiaip knygų nagrinėtoja, iš tiesų, ilgą laiką net nesupratau, ką norėta pasakyti pasaka „Trys paršiukai“, ta�?iau Jūsų knyga manyje padarė lūžį ir laikau ją viena iš geriausių, mano kada nors skaitytų.

Jau rašiau, kad Jūsų knyga mane sukrėtė. Knygos anotacija mane sudomino iš karto, nes ne kiekvienoje knygoje aprašoma tokia tragiška istorija. Kadangi istorija buvo „neištampyta“ persiskaitė gana greitai, ta�?iau jos trumpumas nesumažino įspūdžio. Literatūros tyrinėtojas Virginijus Gasiliūnas teigia, kad „geros knygos yra kaip geri gyvenime sutikti žmonės“. Kartais tie „geri gyvenime sutikti žmonės“ nepasako tiek daug, kiek pasakėte savo knygoje Jūs. Pagrindinė veikėja – Radvilė, tai lyg vienas žmogus, įkūnijantis daugybę šiuolaikinių paauglių, tarp jų ir mane. Ji labai jaudinosi dėl savo išvaizdos, norėjo meilės, gyveno be tėvų... Ta�?iau ne kiekvienas patiria tokią tragediją, ne kiekvienas balansuoja ties riba.

Iš pradžių aš pagalvojau, kad mergina pati bandė nusižudyti, bet, skaitydama toliau, įsijau�?iau į siužetą, į kiekvieno žmogaus asmenines problemas, ir kol neperskai�?iau iki galo knygos – negalėjau atsitraukti. A�?iū Jums, Rašytojau, kad palietėte tas problemas, kokių nepalie�?ia kiti. Jūs pradėjote kalbėti apie tai, apie ką kalbėti yra būtina, ta�?iau vengiama. Žodis „a�?iū“ yra pernelyg trumpas, kad išsaky�?iau visus savo jausmus. Jeigu turė�?iau tokią teisę, šią Jūsų knygą įtrauk�?iau į privalomosios literatūros sąrašą.

Su pagarba,
Vilma Jucevi�?iūtė

Recenzijų konkursas.