Padėkos laiškas rašytojai D. Kandrotienei

2015-01-26
 

 

Miela Rašytoja!

Man labai patiko Jūsų knyga. Skai�?iau ją keletą kartų. Skai�?iau ir atrodė, jog viskas vyksta su manimi. Aš labai panaši į Emiliją, nes esu vaikiška ir smalsi. Netgi buvo panašus atsitikimas: namie užlipau į antrą aukštą (negyvenamą), radau įvairių daiktų, drabužių, žaislų ir pradėjau su jais kalbėtis. Atrodė, kad suknelės juda, o įvairiausi daiktai žiūri į mane. Kalba su manimi net apiplyšę žaislai!

Iš „Spintos istorijų“ sužinojau daug įdomaus apie praeitį. Labai įdomi nuolatinio bilieto, kurį Emilija surado tė�?io lietpal�?io kišenėje, istorija. Linksma istorija – kaip mergaitė su šikšnosparniu Aleksu bandė pažiūrėti į pasaulį aukštyn kojom. Kiek naujų draugų įsigijo Emilija užlipusi ant aukšto! Akiniai papasakojo apie tė�?io ir mamos patirtą avariją, apie kurią Emilija nieko nebuvo girdėjusi. Spintos istorijos moko vaikus, kad negerai yra meluoti, nes melas visada išlenda aikštėn ir tada būna labai gėda. Palaidinė visiems prisigyrė, kad ji iš nepaprasto šilko, o iš tikrųjų tebuvo tik sintetinė. Dėl palaidinės melo nukentėjo kandis, įsivėlusi į pakulas.

Spintos istorijos moko, kad pykti yra nesveika. Reikia išmokti pyktį užrakinti savyje, kad šis nesilietų per kraštus. Man irgi labai nepatiko, kad Emilija buvo supykusi ant mamos, jog ši nenuperka šuniuko. Kaip gerai, kad naujieji Emilijos draugai pralinksmino ją ir padėjo užmiršti pyktį. Knyga mane privertė susimąstyti, o ką pasakytų mano spintos rūbai ir daiktai?

Norė�?iau šią knygą turėti ir visiems savo draugams linkiu ją perskaityti. A�?iū už nuostabią, linksmą ir prasmingą Knygą!

Gabija Zubauskaitė,
Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinė
 

 Recenzijų konkursas.