Padėkos laiškas „Spintos istorijų“ autorei Danguolei Kandrotienei

2015-01-26

 
 

Miela Rašytoja,

kai pradėjau skaityti Jūsų knygą, pagalvojau: „Ai, neįdomi“, bet daugiau paskai�?ius, susidomėjau. Suintrigavo jau tre�?ias skyrius „Spinta“, nes Emilija pradėjo kalbėti su spinta ir jos gyventojais. Patiko istorija apie skrybėlaites. Senelio skrybėlė pasakoja, kaip sveikindavosi ir tuo pa�?iu moko knygą skaitantį vaiką, kaip reikia sveikintis rytą, dieną, vakare. Graži istorija apie šokius. Labiausiai patiko raudonosios palaidinės istorija. Iš jos sužinojau, kaip sunkiai pagaminamas šilkas. Įsiminiau šikšnosparnio Alekso pasakytus žodžius, kad pasaulis priklauso nuo to, kaip į jį žiūri. Jei – liūdnai, jis – liūdnas. Jei linksmai – jis linksmas.

Skaitydama knygą neju�?iomis lygindavau Emiliją su savimi. Man patiko Emilijos smalsumas. Aš taip pat esu smalsi. Patiko, kad Emilija įsivaizdavo esanti princesė. Skyriuje „Emilija pyksta“ skai�?iau, kaip Emilija pasakoja spintos daiktams, kad labai smarkiai supykusi ant mamos, jog ši nenuperka jai šuniuko. Aš irgi labai pykau ant savo mamos, kai man nenupirko trokštamos suknelės. Linksma pasidarė, kai Emi susitaikė su mama ir abi kartu užlipo į palėpę. Pyktis su mama labai negera.

Patiko mistiškas trylikto numerio troleibuso aprašymas. „Viena jo stotelė vadinosi „Traumatologijos klinika“. Ne vienas joje išlipęs grįždavo su sugipsuota koja ar ranka“ (p. 27). Ir aš žinau, kad 13 yra nelaimingas skai�?ius. Ma�?iau ir filmą „Penktadienis, 13-oji“, kuriame žmonėms nutikdavo daug nelaimių.

„Spintos istorijos“ vietomis man buvo per daug ištęstos ir šiek tiek nuobodokos. Kai kurios istorijos galėjo būti juokingesnės. Nelabai man patiko skėtis, nes jis toks rūstus ir užsidaręs savyje. Skėtis galėjo būti geresnis, linksmesnis, šmaikštesnis. Man nepatiko, kai skyriuje „Paslaptys“ Emilija tikrino kišenes. Kraustyti svetimas kišenes – labai negražu! Jeigu ši knyga būtų juokingesnė, būtų dar įdomiau ją skaityti ir įsijausti į spintos istorijų pamokymus. Bet tai tik mano vaikiški pastebėjimai.

Tikiuosi, kad ši knyga ne paskutinė. Linkiu Jums sukurti jų dar daug, įdomių ir labai juokingų.

Violeta Tautavi�?iūtė,
Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinė
 
 

Recenzijų konkursas.