Padėkos laiškas rašytojui R. Granauskui

2015-01-28

 

Gerbiamas Rašytojau Romualdai Granauskai,

prieš kelias dienas perskai�?iau jūsų knygą „Tre�?ias gyvenimas“. Aš nesu itin uoli skaitytoja, ta�?iau niekada neatsisakau perskaityti man į akį kritusią knygą. Visų pirma ši knyga mane patraukė savo pavadinimu. Tre�?ias gyvenimas... skamba labai įdomiai ir paslaptingai. Tai išties privertė mane susimąstyti. O kas gi galėtų būti tas tre�?iasis gyvenimas? Mes juk tik jį vieną turime. Skirtingai nei daugelis, aš renkuosi knygą ne pagal viršelį, bet pagal pavadinimą. Džiaugiuosi, kad perskai�?iau šią knygą, ir pasitaikius progai tikrai ją parekomenduosiu draugams. Taigi, beskaitant knygą man kilo keletas pastebėjimų bei jausmų, kuriais norė�?iau su Jumis pasidalinti.

Pradžioje man buvo įdomu sužinoti, kodėl Romualdas ėjo sprogdinti žuvų. Na suprantu, kad taip elgėsi vaikas, kuris dar nėra daug ko patyręs, bet kodėl taip ir neišmetė granatos? Mąstant apie pavojų, kuriame jis buvo, darosi gan baisu. Buvo liūdna, kad daugumos Rašytojo kartos vaikų vaikystė buvo sunki. Man patiko tas vaikiškas mąstymas: jeigu valgysi daugiau, būsi didesnis ar aukštesnis. Vargingo gyvenimo scena išties mane privertė susimąstyti. Šiais laikais mes nebevertiname to, ką turime. Anks�?iau žmonės dėkodavo Dievui net ir už tai, kad turi kasdieninės duonos. Dabar to, ką turime nevertiname ir tiesiog paver�?iame kasdienybe, nors ta kasdienybė kartais būna geresnė už daugelio žmonių vargingą gyvenimą.

Skaitymas yra nuostabus tuo, kad kai skaitai, pats pradedi gyventi ta pasakojama istorija. Kartais taip įsijauti, kad sunku orientuotis realybėje, bet visgi tai lavina vaizduotę. Man lygiai taip pat buvo atsitikę kaip ir kūrinio veikėjui. Mane sužavėjo tai, kad jis labai susidomėjo knygomis ir šis susidomėjimas išliko visą gyvenimą. Prisiminusi savo vaikystę, aš taip pat galiu sakyti, kad mėgau skaityti knygas, ta�?iau gaila, kad šis pomėgis vis mažėjo ir mažėjo. Vis dėlto paskutiniaisiais metais aš pradėjau skaityti daugiau nei anks�?iau, nes tokios knygos, kaip Jūsų parašytoji, didina, manau, ne vien tik mano norą skaityti knygas. Skaitydama „Tre�?ią gyvenimą“, pagalvojau apie Romualdo eilėraštį apie Staliną. Man būtų buvę labai įdomu perskaityti jį, gaila, kad jo ten nebuvo. Pastebėjau, kad tas momentas, kai jis buvo kariuomenėje, visai nepasakojamas. Man patiko tai, kad knygos personažas buvo doras, gerbiantis kitus ir padedantis žmogus. Dabartiniams žmonėms tai turėtų būti labai aktualu, nes dauguma rūpinasi tik savim ir savo poreikiais. Perskai�?ius pusę knygos, o gal ir daugiau, man vis tiek nebuvo aišku, kas yra tas tre�?iasis gyvenimas. Vėliau supratau, kad yra nutylėti, nepasakyti dalykai. Gaila to, kad knyga taip greit pasibaigė... Be galo įdomu sužinoti, kaip klostėsi tolesnis Bukos, motinos gyvenimas.

Taigi, tai ir buvo keletas min�?ių, kuriomis norėjau pasidalinti su Jumis. Šios mintys man kilo perskai�?ius Jūsų knygą. Man ji labai patiko ir tikrai  skaity�?iau ją antrą kartą. Ypa�? įdomu buvo sužinoti apie gyvenimą, kurį teko gyventi mūsų tėvams ar seneliams. Noriu dar kartą padėkoti už šią nuostabią knygą.

Brigita Raugalaitė,
Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija, IVg. kl.

Recenzijų konkursas.