Padėkos laiškas „Tre�?io gyvenimo“ autoriui R. Granauskui

2015-01-28

 

Gerb. Rašytojau Romualdai Granauskai,

taip ir nesuspėjote perskaityti mano laiško, bet tikiu, kad jis Jus pasieks, kad galbūt skaitysite su savo ištikimuoju Buliu Aukštybėse.

Neseniai perskai�?iau Jūsų autobiografinę knygą „Tre�?ias gyvenimas“, kurios dalelė liko manyje. Norė�?iau paminėti, kad autobiografinės knygos mane labai žavi, ir lig šiol nė viena iš skaitytų manęs nenuvylė, Jūsų knyga taip pat.

Nesvarbu, kokią knygą skaity�?iau, aš visada nusikeliu į tą vietą, kurioje vyksta veiksmas. Dažnai bandau save tapatinti su veikėjais. Skaitydama šią knygą aš buvau apnikta įvairių min�?ių ir emocijų. Mane sužavėjo jauno berniuko didžiulis noras mokytis. Skaitydama apie jo sugalvotą planą (kaip paaugti), jau�?iau, kaip veide skleidžiasi šypsena. Sugalvok tu taip, – su granata žvejoti žuvis, kad būtų ko valgyti ir galėtum grei�?iau augti. Taip besielgdamas berniukas įrodė, kad besąlygiškai nori mokytis. Jeigu vaiko noras skaityti nustelbia alkį, tai jau daug ką sako. Man asmeniškai ši vaiko aistra atrodo ypatinga. Būdamas toks jaunas, jis nori pasiimti kuo daugiau ir kuo storesnių knygų, kad tik galėtų patirti skaitymo malonumą. Net sunku suprasti, kaip tokia jauna asmenybė gali jausti tokią didžiulę aistrą skaitymui. Vargu ar galima perteikti tą jausmą, kurį jauti skaitydamas. Manau, šiais laikais būtų sunku surasti vaiką, taip atsidavusį skaitymui. Dabar juk vaikų gyvenime dažnai knygas kei�?ia kompiuteriniai žaidimai. Mano nuomone, tai didžiulė bėda, nes knygos praturtina žmogaus gyvenimą, kitaip nei kompiuteriniai žaidimai, kurie tikrai mums neduoda nieko gero. Knygoje man įstrigo šie žodžiai, negaliu jų nepaminėti: „nežinau, su kuo galė�?iau palyginti ilgo skaitymo malonumą, nebent su skraidymais sapnuose, kai pakyli aukštai į orą, kai nereikia net pastangų plasnoti, skrendi sau, ir tiek. Toks lengvas, toks laimingas ir nenorintis nusileisti ant žemės“. Nepaprasta. Net truputį pavydu, kartu ir gaila, kad nesu patyrusi tokio jausmo skaitydama. Visgi supratau, kad knyga yra stebuklingas daiktas, nes tik ji taip gali įtraukti ir leisti išgyventi viską kartu su knygos veikėjais. Visai taip pat kaip šioje knygoje berniukas išgyvena skaitydamas knygą „Altorių šešėly“. Jaunas skaitymo „fanatikas“ jautriai išgyvena Vytuko mirtį. Galime tik įsivaizduoti, kiek berniukas patiria nuotykių, jei moka taip įsitraukti į skaitomą knygą. Šiuolaikiniai žmonės turėtų sugebėti atrasti džiaugsmo paprastuose dalykuose, kaip kad mažas, pajuodęs, alkanas vaikas atrado džiaugsmą daugeliui prieinamose knygose.

Knygos pavadinimas „Tre�?ias gyvenimas“. Mano supratimu, kaimo gyvenimas labai puikiai suskirstytas į tris klodus: gyvenimas, kuris vyksta prieš visų akis ir kasdien matomas, gyvenimas, kuris kasdien girdimas kaimynų bendravime, galiausiai gyvenimas, kurį tik nujau�?iame iš nutraukto pokalbio, bijant svetimų ausų. Mano nuomone, labai taiklus pasirinkimas išskirti tre�?iąjį gyvenimą, nes juk visada paslaptys žmones traukia.

Užbaigdama norė�?iau dar kartą padėkoti, kad parašėte tokią puikią knygą, kad parodėte, kokią aistrą skaitymui gali turėti žmogus. Manau, visiems reikėtų perskaityti, kad suprastų, ką gali duoti knyga ir kokia ji vertinga.

Odeta Daujotaitė, IV g. klasė
Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija

Recenzijų konkursas.