Padėkos laiškas rašytojui Romualdui Granauskui

2015-01-28

 

Gerb. Rašytojau Romualdai Granauskai,

kreipdamasi į Jus norė�?iau pasakyti, kad „Tre�?ias gyvenimas“ tai įsimintina autobiografinė knyga – apie alkaną vaikystę, neapsakomą pomėgį skaityti knygas ir apie tre�?iajį gyvenimą, kuris yra nei aiškiai girdimas, nei aiškiai matomas, tai gyvenimas, kuomet partizanai slėpdavosi miškuose, rusų ir vokie�?ių kareiviai naktimis belsdavosi į trobų langus prašydamiesi į vidų, tai gyvenimas, kuris buvo lydimas baimės. Knygoje taip pat pabrėžiama mūsų gimtosios lietuvių kalbos svarba. Pabrėžiamas ryškus jos susvetimėjimas ir tarmių nykimas.

Nesu viena iš tų merginų, kuri mėgtų skaityti knygas. Ta�?iau Jūsų knyga man paliko didelį įspūdį, visu pirma todėl, kad knygoje pasakojama apie didelį norą eiti į mokyklą, skaityti knygas, o tai priver�?ia susimąstyti. Tais laikais, apie kuriuos pasakojate, nebuvo nei palankių sąlygų eiti į mokyklą, nei skaityti. Tuomet iki artimiausios mokyklos reikėdavo pėdinti net 5-8 km, trūko knygų, o gavus kokią, ją dažniausiai reikėdavo skaityti sutemus, prieblandoje. Šiomis dienomis net trys kilometrai tampa didžiausia kliūtimi mums, nes juk pės�?iomis neisi, o knygos didžiajai daliai jaunimo tiesiog prarado savo vertę, deja, iš dalies ir man.

Didelį įspūdį man paliko Jūsų mintys apie mūsų tarmių nykimą ir lietuviškos kalbos nevertinimą. Ir išties galiu padėkoti už tai, kad tarsi atmerkiau akis. Užvertusi knygą suprantu, jog dabar mūsų kalba yra nuskurdusi, pilna angliškų, rusiškų žodžių, kurie viename sakinyje maišosi su mūsų gimtosios kalbos žodžiais, sudarydami kažkokį neaiškių, banalių žodžių kratinį. Ir kas tuomet lieka iš mūsų gimtosios kalbos gražumo? Tarmiškai praktiškai nebešneka nė vienas paauglys, didžioji dalis todėl, kad nemoka, o kita – kad gėdijasi šnekėti, nenorėdami pasirodyti esą kaimo vaikai, o dar kitaip – kaimie�?iai. Ir supranti, kad Rašytojas buvo visiškai teisus: šiandieną mes tikrai nevertiname savo gimtosios kalbos svarbos ir jos gražumo.

Perskai�?iusi šią knygą tikrai suprantu literatūros tyrinėtojo Virgilijaus Gasiliūno teiginį: „Gera knyga yra kaip geri gyvenime sutikti žmonės“. Ir išties taip ir yra, ši knyga paliko neišdildomą įspūdį.

Aurelija Budreckaitė, II g. klasė
Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija

Recenzijų konkursas.