Padėkos laiškas rašytojai Gintarei Adomaitytei

2015-01-29
 

 

Gerbiamoji Rašytoja,

perskai�?iau Jūsų knygą „Čiobrelių dvaras“. Ji man paliko didelį įspūdį. Patiko.

Patiko aprašyta augalija. Augalai yra neįprasti tuo, kad jie tarytum žmonės: gali reikšti mintis, kalbėti... Gražiai jie pavadinti: Mėlynių princesė, Čiobrelių kavalierius, Žemuogių karalienė, o Svirplių šeima – Svirplevi�?iai. Jūs esate labai dėmesinga gamtai.

Knygos veikėjų ir mano gyvenimas skiriasi. Veikėjai nepaprasti paprastumu.

Kai aš buvau šešerių metų, Vilnių įsivaizdavau kaip didžiulį pasakų miestą. Mano vaizduotėje jis buvo pats gražiausias didmiestis. Bet kai nuvažiavau į Vilnių, atrodė visai kitaip. Žymiai didesnis. Pavydžiu Vakarei senelio Rimvydo. Jis man būtų Vilnių dar geriau aprodęs.

Esu labai laiminga paauglė. Laiminga todėl, kad turiu be galo gerus tėvelius, kuriuos myliu ir kurie niekad nesipyksta. Turiu nuoširdžius draugus, be kurių mano gyvenimas būtų liūdnokas. Laiminga, nes galiu skaityti knygas.

Gerbiama Rašytoja, nenustokite rašyti, nes knygos mums reikalingos. Jos mus augina.

P.S. Rašytoja, nors neturiu dvaro, bet �?iobrelius puikiai pažįstu, o svirpliai man – ne draugai.

Vaiva Ku�?inskaitė,
Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 8 kl. mokinė

Recenzijų konkursas.