Padėkos laiškas „Liepsnojanti�? autoriui K. Sajai

2015-02-02

 

 

Mielas knygos „Liepsnojanti“ autoriau,

aš esu Ieva Ramanauskaitė iš Panevėžio, mokausi Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje, 6 b klasėje. Man teko garbė visai mokyklai pristatyti Jūsų knygą su kitomis 4 pretendentėmis į Metų knygos titulą.

Po pristatymo pasiėmiau knygą „Liepsnojanti” ir su dideliu užsidegimu perskai�?iau. Mane Jūsų knyga labai suintrigavo ir privertė kai kuriose vietose verkti. Esu skai�?iusi Jūsų „Būrimas obuolio sėklomis“, „Vėjo pamušalas“ ir „…Kurio nieks nemylėjo“. Norėjau sužinoti, kodėl pirmą skyrių pavadinote „Bezdalų žurnalu”? Man šią knygą buvo gana sunku suprasti, bet supratau. Jūs šioje knygoje rašote labai realistiškai. Gal kartais reikėtų pagražinimų, juk knyga skirta paaugliams? Skaitant šią knygą, man buvo labai gaila Radvilės, jos mo�?iutės, Radvilės tėvų. Labai gaila, kad Radvilės tėvai emigravę į Ameriką uždarbiauti, bet ir ten jiems nesiseka, labai ilgisi Lietuvos, gimtinėje paliktos dukters, mo�?iutės. Radvilės buvo labiausiai gaila. Įdomu, ar jos veidas bus sutvarkytas per operacijas. Radvilė, mano nuomone, tikrai prisirišo prie Karužos. Jonas Puronas – tikras bjaurybė, kad taip pasielgė. Gerai tai, kad bent To�?ka pasakė, kas padegė Radvilę. Įdomu, ar Radvilė tas kapsules išgėrė tam, kad nereikėtų ten būti, ar, kad jai pasidarė nejauku? Mo�?iutės buvo gaila, nes Radvilė su ja nesikalbėjo, bet nesupratau, kodėl. Gaila, kad knyga nebuvo ilgesnė ir, kad nėra 2 dalies. Įdomu, ką savo pilve nešiojo Radvilės mama, ar mergaitės tėvai grįžo į Lietuvą, o gal Radvilė su mo�?iute išvyko pas juos...

A�?iū Jums už nuostabias knygas. Nepaliaukite ir toliau rašyti.

Pagarbiai
Ieva

Recenzijų konkursas.