Akvilina Cicėnaitė „Niujorko respublika“

2016-01-15
 

 

 

Niujorko respublika: romanas / Akvilina Cicėnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 221 p. – Leidyklos „Alma littera“ 2014 m. skelbto pirmojo Lietuvoje paauglių ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoja. – ISBN 978-609-01-1897-9

Labai ilgai svajojau persikelti į tuos metus, kai Lietuva stojosi ant kojų, ir patirti tą nepakartojamą jausmą, kai lietuviai kovojo už tėvynės nepriklausomybę. Sužinojęs, kad ši knyga aprašo to laiko žmonių gyvenimą, panorau ją perskaityti. Iš šios knygos puslapių pirmą kartą supratau, ką žmonės jautė tada...

Aprašoma istorija leido nusikelti į praeitį, kai ant Gedimino pilies plevėsavo kitokia trispalvė, o žmonės svajojo apie mums šiais laikais jau įprastus dalykus. Nors skai�?iau, kaip paauglės Beatri�?ės šeimoje mama riejasi su tė�?iu, mo�?iutė gin�?ijasi su kaimyne, kuri mirs pirma, o mažesnioji sesutė nė per žingsnį neatstodama sekioja seseriai iš paskos, aš iš knygos puslapių jau�?iau laisvės ir permainų troškulį. Gal tada Beatri�?ė nejautė to jausmo, kai tavo šalis tampa kitokia, kad dabar nebėra LTSR, o jau yra LR?

Viskas prasidėjo tada, kai jos geriausia draugė Margarita atvyko iš Amerikos. Prisiklausiusi draugės pasakojimų, Beatri�?ė norėjo pasprukti iš Lietuvos ir įsikurti Niujorke. Ta�?iau vieną dieną į klasę atėjo naujokas Oskaras. Beatri�?ė iš karto įsimylėjo naują mokinį, bet ji drovi, todėl vengė Oskaro. Beatri�?ė kentė dėl apkalbinėjimų klasėje ir šeimos problemų, o kai pradėjo bendrauti su Oskaru, kilo dar didesnė apkalbų banga. Bet mergina ir toliau bendravo su vaikinu, ir, vaikš�?iodami Vilniaus senamies�?iu, Užupyje jie atrado seną karinę slėptuvę, kurią pavadino „Niujorko respublika“. Jų draugystė stiprėjo, todėl kartu dažnai lankydavo „Niujorko respubliką“. Vis daugiau laiko praleisdama su Oskaru, Beatri�?ė mažiau laiko skyrė savo sesutei Kamilei. Kamilė turėjo įveikti savo baimę ir iš mokyklos grįžti viena. Vieną dieną Kamilė susipažino su Oskaro broliu Emiliu, ir jie susidraugavo. Bet broliai kartu su šeima turėjo išvykti į Ameriką. Oskaras norėjo pasilikti Lietuvoje, o Beatri�?ė norėjo, kad jos tėvai susitaikytų. Jei jie pabėgtų iš namų, gal abi šeimos suprastų, ko nori jų vaikai, gal tėvai atsižvelgtų į vaikų nuomonę? Beatri�?ė ir Oskaras pabėgo iš namų į „Niujorko respubliką“. Oskaro tėvai po dienos surado sūnų ir jį išvežė namo. Beatri�?ei irgi teko grįžti į savus namus. Oskaras su Emiliu išskrido į Ameriką, o dvi sesutės laukė, kada išauš ta diena, kai jos bus nepriklausomos ir galės gyventi atskirai.

Aš šią knygą įsimylėjau dėl to, kad joje yra sulipdytas patriotiškumas, meilė, laisvė. Gal knygoje aprašoma istorija yra rašytojos pramanyta, ta�?iau perteiktas laisvės jausmas yra tikras. Rašydamas apie šią knygą neatskleidžiau savo pastebėjimų ir min�?ių apie patriotiškumą. Nors ir kaip aš tai brangin�?iau, nesugebėjau patriotiškumo sutalpinti į žodžius. Patriotiškumas – gilus jausmas, kuris visada bus mano širdyje, o žodžiai yra žodžiai, juos visus išmokstame.

O kas dabar? Mes turime nepriklausomą šalį, ir mes esame laisvi. Dėkoju rašytojai Akvilinai Cicėnaitei, ji mane paskatino mąstyti apie laisvę. Manau, kad mes turime kurti tolimesnę savo nepriklausomybę taip, kad kiekvienas giliai širdyje jaustume laisvę! Nepaleiskime iš rankų savo gyvenimo prasmės – savo šalies gyvavimo prasmės, nes mūsų tėvai, seneliai kovojo, kad mes turėtumėme nepriklausomą šalį. Kurkime ir puoselėkime laisvę. Tokia yra mano pareiga, tokia ir jūsų pareiga!

Nojus Styra,
 Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos 6a klasės mokinys

Konkursas moksleiviams.