Recenzija

2016-02-01

 
 

2015 metais „Almos litteros“ išleista knyga „Atjunk“ patraukė mano dėmesį dėl pavadinimo. Tai pirma jaunos rašytojos Rebekos Unos išleista knyga. „Atjunk“ – knyga apie tai, kuo galime virsti netolimoje ateityje“. Gryta, jos draugai ir tėvai jau nebegyvena paprasto gyvenimo. Jie gyvena sistemoje, be kurios gyventi nebegali.

Man labai įsiminė žmonių bendravimas. Jie gyvena lazerinių siurblių išvalytame pasaulyje, prie kurio labai priprato. Taip priprato, kad nebegali gyventi be apsauginės plėvės! Tai bent pasikeitęs pasaulis. Žmonės labai retai bendrauja akis į akį. Jie bendrauja sistemoje. Sistemoje kiekvienas žmogus turi šimtus, jei ne tūkstan�?ius draugų! Tėvai net nebesusitinka su savo vaikais realiame gyvenime! Ta�?iau aš manau, kad autorė nuėjo per toli. Nemanau, kad žmonės iš tiesų persikels į taip vadinamą sistemą ir nebegalės be jos gyventi. Žinoma, �?ia fantastinė knyga, bet man vis tiek nepatiko. Jeigu aš rašy�?iau šią knygą, aš ją rašy�?iau truputį kitaip. O gal net ir visiškai kitaip.

Man patiko kaip Gryta ir jos naujas draugas Mantas norėjo pasprukti nuo tos sistemos. Jie valandas sėdėdavo seife ir skaitydavo seną literatūrą, norėdami pasprukti nuo „translaifo“, mikroschemų ir kitų žmonijos klaidų. Jie nenori būti tų klaidų dalimi. Mantas netgi buvo be plėvės. Tokių žmonių, kurie iš tiesų galėjo jausti spyglius, šlapią žolę, lietų ir viską kitą, ką mes jau�?iame kiekvieną dieną, tikrai nebuvo daug. Jie susitiko neįprastu būdu – bėgiojant. Šios knygos veikėjams vos pabėgus pradeda ūžti ausyse, pasidaro bloga. Kodėl taip nėra Grytai bei Mantui? Sužinoti galima tik perskai�?ius knygą.

Šią knygą tikrai privalo perskaityti kiekvienas paauglys, kuris suprastų sakinį: „jos galvoje turbūt įmontuoti septyni galingiausi procesoriai“. Gana sunkiai suprantama, ta�?iau tikrai smagi ir įdomi knyga.

Joris Pevcevi�?ius,
Kauno Simono Daukanto progimnazijos
6a klasės mokinys

Konkursas moksleiviams.