Eilės apie burtus

2016-02-03

 

 

Aš esu Jonė. Mėgstu skaityti knygas. Tūkstan�?ių jų neperskai�?iau, bet po knygutę pasiimu iš bibliotekos beveik kiekvieną savaitę. Man labai įdomu, kaip paprasti žmonės tampa rašytojais. Jie taip išmoksta rašyti, kad knygą parašo. Kai kurie net sueiliuoja knygą!

Iš visų penkių knygu�?ių išsirinkau Rimvydo Stankevi�?iaus „Pūgos duris“ todėl, kad mokykloje viena mergaitė labai gražiai deklamavo pristatydama ją:

„Šilko skraistės, perlų šukos,

Žodžiai, siuvinėti auksu.“ (p. 23)

Man labai patiko gražiai surimuotos eilės. Geriausiai supratau paveikslus, kuriuose neilgi sakiniai: „Užmirštukas“, „Pūgos durys“, „Rupūžės širdyje“. Labai įdomu buvo skaityti apie burtus: duobkasio pasakojimą apie laumių lobį, žemdirbio pasakojimą apie vėjo kerštą. Čia sakiniai ilgi. Buvo neaiškių žodžių. Buvo baisu ir šiurpu. Štai kaip laumės ruošėsi burtams:

„Drisko skaros, kilo garas, švilpė verpstė apversta,

Smilkalais pakvipo žvakė, įsukta į beržo tošį,

O nuo knygos žalialapės sklido muzika keista.“ (p. 44)

Pati baisiausia – „Lopšinė“:

„Jau nėš�?ia gyvatė

Iš tamsybių sliuogia –

Jai vaikuotis metas –

Ji – pritvinkus blogio.“ (p. 25)

Man patiko, kad rašytojas žino daug vaizdingų žodžių ir gražiai juos išdėlioja. Kai skaitai, tiesiog viską įsivaizduoji:

„Jei pasaulis pasišiaušė –

Priežastį svarbu žinoti,

Purtyt bėdą tarsi kriaušę,

Spausti negandą lyg votį.“ (p. 34)

Knyga – paslaptinga. Kvepia burtais. Iliustracijos – labai vaizdingos. Žmonės ir gyvūnai – tikroviški. Man labai patiko protingos laumių akys.

Dėkoju Rašytojui už šaunią knygą ir linkiu, kad vaikai skaitytų ją. Dar linkiu sulaukti daug vaikų laiškų.

Jonė Baradinskaitė,
Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos
4 klasės mokinė

Konkursas moksleiviams.