Ar nenorėtum atsijungti?

2016-02-03
 

 

„Atjunk“ – tai pirmoji jaunos rašytojos Jurgos Šalaševi�?iūtės, pasivadinusios Rebekos Unos slapyvardžiu, knyga. Jos talentas rašyti ėmė reikštis labai anksti, kai mergaitei buvo dar tik vienuolika metų. Apie save viename interviu Jurga atviravo:

„Rašyt ėmiau nuo tre�?ios klasės. Pamenu, kad rašiau „Naujus Mikės Pūkuotuko nuotykius“, nuotykius apie save ir draugus. Tėtis skaitė, juokėsi ir netikėjo, klausė: ar tikrai tu �?ia parašei, nes tre�?ioje klasėje dar nesimokėme tiesioginės kalbos skyrimo ženklų. Vieną vasarą dėl prasto regėjimo buvo uždrausta skaityti – man tai tikra tragedija“. Parašyti tokios aktualios tematikos kūrinį ją paskatino prieš metus paskelbtas paauglių ir jaunimo konkursas. Nors tai tik pirmoji rašytojos knyga, bet ji buvo įvertinta ir tapo viena iš trijų konkurso laimėtojų.

Žinant, kiek daug gimsta įvairiausių knygų, o skubomis parašyta „Atjunk“ iškart tapo tre�?iosios vietos laimėtoja, kyla klausimas, ar tikrai ši knyga įdomi mums, kam adresavo ją pati autorė, ar tema sudomins šių dienų jaunimą? „„Atjunk“ – knyga apie tai, kuo galime virsti netolimoje ateityje,“ – ryškiomis raidėmis šaukte šaukia jau knygos viršelis.

Pasakojama storija mus nukelia į pasaulį, kuris steriliai išvalytas nuo pojū�?ių ir jausmų. Tame pasaulyje gyvena keturiolikmetė Gryta. Mergina, kaip sakoma knygoje, „pagaminta senuoju būdu“. Jai sunku laikytis ten egzistuojan�?ių taisyklių, beprasmių draudimų, tokių kaip bėgioti stadione ar susitikinėti su „gyvais“ žmonėmis. Kitas veikėjas, naujasis Grytos bi�?iulis Mantas, atsitiktinai sutiktas apytuš�?iame stadione, taip pat neranda vietos šiame pasaulyje ir sistemoje – virtualioje erdvėje, kurioje žmonės gali turėti daugybę gyvenimų. Mantas šiai sistemai nepriklauso ir stengiasi iš jos ištraukti savo naująją bi�?iulę, kad kartu paspruktų kuo toliau nuo šio nežmogiško pasaulio. Kuomet ši viską reguliuojanti ir kontroliuojanti sistema sugalvojo, kaip dar labiau kontroliuoti žmones padės naujai sukurtos mikroschemos, Gryta praranda savo mamą ir seserį. Jos miršta, nes naujosios mikroschemos netinka jų kūnams, „pagamintiems senuoju būdu“. Galų gale Grytai ir Mantui pavyksta atsiplėšti nuo sistemos...

Neju�?ia imu tikėti, kad knygoje aprašytas pasaulis, į kurį mes galime nuriedėti ir patys. Tuo ši knyga ir įdomi, bet kai kuriais atžvilgiais kiek bauginanti. Autorės fantazijos tikrai artimos ir suprantamos dabartiniam jaunimui. Kiekvienas jausmas, aprašytas knygoje, atrodo kažkuo ypatingas, nors ir viskas yra mums pažįstama ir labai gerai žinoma. Kai skaitydamas patenki į tokį pasaulį, kur nebėra jausmų ar pojū�?ių, atrodo, kad pasaulis tapo tyliu pragaru, kitaip sakant, naujosios technologijos „okupavo“ Žemę.

„Atjunk“ sukurta nenaudojant šablonų, kurie dažniausiai dominuoja knygose apie ateitį. Čia nėra skraidan�?ių erdvėlaivių, protingų robotų, keistų išmintingų gyvybių, tai ne ta erdvė, kur norėtum atsidurti pats. Šiame romane viskas atvirkš�?iai – technologijos pasaulį sugadino: nebeliko betarpiško žmonių bendravimo, jausmų ir pojū�?ių, žmonės nebegali gyventi be sistemos sukurtos aplinkos ir taisyklių, jie virsta nežmonėmis. „Blogai – ne naudotis technologijomis bendraujant su kitu žmogumi. Blogai tai, kad bendrauti be technologijų jau neišeina,“ – sako pati knygos autorė. Tuo ši knyga įdomi ir unikali.

Pritariu autorei, kad „Atjunk“ skirta visiems, kurie mėgsta kompiuterius, internetą, socialinius tinklus, o dar labiau – žmogiškuosius santykius. Tai kūrinys tiems, kuriems rūpi visi šie aspektai ir kurie negali įsivaizduoti gyvenimo be naujųjų technologijų. Ši knyga svarbi ir pa�?iai Rebekai Unai, kuri liūdi dėl kintan�?ių žmonių ryšių, virstan�?ių vienskiemeniais „hi bye“, o dar labiau turėtų būti svarbi visiems, kuriems labiau neramu nei ramu, kai ekrane lengviau pavyksta susikalbėti nei susitikus parduotuvėje ar mokyklos koridoriuje.

Aurijus Vaitiškis,
Klaipėdos Vydūno gimnazija
8d klasė

Konkursas moklseiviams.