Naujienos

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ nominantus plačiau pristato ekspertų komisijos nariai. Šį kartą pristatomi kategorijos „Negrožinės knygos“ nominantai.
 

Eglės Bazaraitės knygą „Kapinės už miesto, miške“ (leidykla „Lapas“, 2023) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narė literatūrinių renginių organizatorė Jurga Mandrijauskaitė.

Architektė Eglė Bazaraitė knygoje „Kapinės už miesto, miške“ pasirenka iki šiol mažai tyrinėtą Lietuvoje temą – katalikų laidojimo kraštovaizdžius XIX a. Vilniuje. Ji imasi nagrinėti trijų vilniečiams puikiai žinomų istorinių kapinių – Rasų, Bernardinų ir Saulės – istoriją. Šioje daugiasluoksnėje monografijoje atskleidžiama, kaip kapinių erdvėse atsispindi socialinė hierarchija, nacionalinis identitetas, epochos idėjos, kultūriniai kontekstai, katalikybės ir baltų tikėjimų įtakos. Nors knygos „Kapinės už miesto, miške“ pagrindas yra mokslinis, tačiau jame galima aptikti ir lyrinius, melancholiškus pačios autorės nukrypimus, aibę literatūrinių, meninių intertekstų, nuo Olgos Tokarczuk iki eseisto, religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus ir kitų garsių autorių, menininkų, istorikų citatų. Knygą puošia garsių to laiko fotografų kapinių nuotraukos, žemėlapiai, planai, dailininkų darbai. Šis tyrimas įdomus ir tuo, kad pati autorė, gyvendama, studijuodama užsienyje, turėjo galimybę Vilniaus kapinių architektūrą palyginti su Vakarų Europos laidojimo tradicijomis ir tai išties šį darbą praturtino.

Susipažinę su šiuo, be abejonės, svarbiu, originaliu E. Bazaraitės tyrimu, nuo šiol žvelgsime į mirusiųjų miestus gerokai skvarbesniu žvilgsniu.

Marijos Drėmaitės, Viltės Janušauskaitės, Nojaus Kiznio ir Mato Šiupšinsko kolektyvinę monografiją „Jūs gaunate butą“ (leidykla „Lapas“, 2023) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narė rašytoja, vertėja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus doktorantė Akvilina Cicėnaitė.

Marijos Drėmaitės, Viltės Janušauskaitės, Nojaus Kiznio ir Mato Šiupšinsko kolektyvinė monografija „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“ – aktualus ir itin reikalingas žvilgsnis į urbanizaciją sovietmečiu. Išsamią, nuodugnią vaizdinę ir rašytinę informaciją pateikiančiame tyrime gilinamasi į tai, ką išties anuomet simbolizavo svajonė gauti butą, kaip sovietinio režimo politinis projektas veikė gyvenamąją aplinką, ryškinamos standartizavimo idėjos ir jų poveikis, analizuojamas buto kaip socialinės kontrolės įrankio vaidmuo ir tai, kaip politiniai sprendimai veikė gyvenamąją žmonių aplinką, kokias visuomenės reakcijas sukeldavo ir kiek centralizuotoje visuomenėje liko erdvės skleistis individualumui. Tai reikšmingas praėjusio laiko žemėlapis, kviečiantis skaitytoją peržvelgti sovietinį palikimą, permąstyti santykį su šiuo laikotarpiu, panagrinėti politinio režimo poveikį architektūriniam laukui, pakeliauti po būtąjį laiką ir kartu iš naujo reflektuoti esamąjį – tai, kaip anuometinis gyvenimas formavo ir tebeformuoja mus.

Sauliaus Grybkausko knygą „Skundai Maskvai“ (leidykla „Aukso žuvys“, 2023) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narys rašytojas, literatūrologas Saulius Vasiliauskas (komisijos pirmininkas).

Žinomas istorikas Saulius Grybkauskas, dar prieš pandemiją ir karą Ukrainoje lankydamasis Maskvos archyvuose, aptiko iškalbingų bylų, o pernai jas sudėjo į patrauklią ir savaip apie sovietmečio visuomenę liudijančią knygą.

Joje, be solidaus akademinio įvado, rasime sovietmečiu iš Lietuvos į Maskvą rašytus skundus (vertimus iš rusų k. ir originalus). Tokie skundai galėjo funkcionuoti kaip ryšių ir galios siekimo priemonė, „dialogo su valdžia“ būdas, jie vaizdingai perteikia, kokie santykiai formavosi tarp sovietų imperijos centro ir periferijos, taip pat iš dalies atskleidžia juos rašiusiųjų steigtą savivaizdį ir savivoką.

Iš gausios sukauptos archyvinės medžiagos atrinkdamas laiškus autorius susitelkė į tuos, kurių objektas – Lietuvos vadovų ir kitų funkcionierių nusižengimai. Dėmesio verti ne tik patys skundai ir jų pobūdis, stilistika, bet ir tų skundų vertinimai, rezoliucijos (tiesa, dažnai gana formalios).

Skaitydamas šią knygą norom nenorom susimąstai, o kiek tokio „skundiškumo“ ir įtarumo – tik kitomis formomis – esame išsaugoję sociume nūdien.

Ingridos Jakubavičienės knygą „Dviese: Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ (leidykla „Alma littera“, 2023) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narė literatūrinių renginių organizatorė Jurga Mandrijauskaitė.

Istorikės Ingridos Jakubavičienės knygoje „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ naujai pažvelgta į garsiųjų seserų gyvenimus.

Šį kartą jiedvi tapo raktu, atrakinančiu skaitytojams duris į tarpukario lietuvių modernėjančią visuomenę, ryškią požiūrio į kilmę, religiją, išsilavinimą, šeimą, darbą, laisvalaikį, visuomeninį darbą, politinį ir pilietinį aktyvumą, nacionalizmą kaitą.

Šiame kūrinyje autorė nekelia uždavinio atskleisti dar nežinomų S. Smetonienės ir J. Tūbelienės gyvenimo faktų, o labiau siekia išryškinti anksčiau mažiau akcentuotas detales, kurios buvo svarbios ne tik tuometinio prezidento, bet ir visos lietuvių inteligentijos modernėjimo kelionėje. Taip pat ši knyga nuo ankstesnės monografijos apie seserų gyvenimą skiriasi ir tuo, kad joje akcentuojamas dėmesys moterų emancipacijai Lietuvoje, liberalizmo ir feminizmo idėjų paveiktai moterų auditorijai.

Knygoje pasakojama apie pirmąsias šalyje kuriamas moterų organizacijas, judėjimus, apie moterų teisių kovas, prie kurių prisidėjo abi seserys, aktyviai dalyvavusios politiniame, kultūriniame ir socialiniame to laiko gyvenime. Analizuodama modernybės įtaką lietuvių visuomenei, autorė pasitelkia klasikinį Didžiosios Britanijos sociologo Anthonio Giddenso darbą, kuriuo remiantis gana nesunkiai užčiuopiamas modernybės pulsas lietuvių visuomenėje.

Verta paminėti, kad knyga gausiai iliustruota to laiko fotografijomis, atspindinčiomis ne tik seserų gyvenimą, visuomeninę veiklą, jas supusią aplinką, bet ir to madas, interjerą, architektūrą ir kt.

Redos Pabarčienės sudarytą knygą „Mūsų Irena: atsiminimai apie Ireną Veisaitę“  (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narė poetė, vertėja Ramunė Brundzaitė.

Atrinkti atsiminimai itin įvairiapusiškai atskleidžia neseniai amžinybėn iškeliavusios teatro kritikės, visuomenininkės Irenos Veisaitės gyvenimą ir asmenybę. Knyga įdomi tuo, kad apie Ireną pasakoja skirtingų kartų, įvairiais gyvenimo laikotarpiais tik trumpam su ja susitikę ar didesnę gyvenimo dalį kartu keliavę žmonės. I. Veisaitės paauglystėje išgyventos holokausto patirtys iškyla ją, pabėgusią iš geto, priglaudusios šeimos narių ir jaunystės bičiulių atsiminimuose. Ką Irenai reiškė teatras ir literatūros dėstymas Pedagoginiame universitete, pasakoja jos kolegos, studentai, teatro žmonės. Įdomu skaityti apie I. Veisaitės ryšius su Estija, Estijos teatru, kur dirbo jos antrasis vyras, režisierius Grigorijus Kromanovas. Taip pat apie Atviros Lietuvos fondo, Nepriklausomybės pradžioje praturtinusio jauną valstybę, steigimą (Irena buvo pakviesta jam vadovauti). Knyga išsiskiria ir tarptautiškumu – prisiminimais dalinasi ne tik Lietuvos visuomenei gerai žinomi žmonės, bet ir I. Veisaitę pažinoję žurnalistai, meno, mokslo atstovai iš Estijos, Izraelio, Vokietijos, JAV ir kitų šalių.

***

Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai gali balsuoti iki 2024 m. balandžio 23 d. interneto svetainėje metuknyga.lt, portale LRT.lt, elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu, laiškus siųsdami adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti, o leidėjus – leisti kokybišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą ir meniškai vertingos literatūros prieinamumą.

Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Akcija yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis.